Šilutė turi dar vieną traukos vietą turistams – gamtos mylėtojams: penktadienį atidarytas atnaujintas Aukštumalos pelkės pažintinis takas.
Takas eina viena didžiausių ir gražiausių Nemuno deltos pelkių – Aukštumala, dar vadinama ir žinomiausia Europos pelke, plytinčia Kintų seniūnijoje. Jo atidaryme sulaukta ne tik šilutiškių, bet ir svečių – gamtos tyrinėtojų iš sostinės.
Jau ištisą dešimtmetį unikalų mūsų krašto kampelį tyrinėjantys mokslininkai ne tik pasidžiaugė dar viena galimybe išsaugoti šią vietą, bet ir… turėjo pagrįstų priekaištų pamariškiams.
Įgyvendino ir užsieniečių patirtį
Projektui vadovavęs Lietuvos gamtos fondo projektų vadovas Nerijus Zableckis teigia, kad „šis takas skirtas visuomenei šviesti ir domėjimuisi pelkėmis skatinti, tačiau ne mažiau svarbu išmokti, o gal paprasčiausiai – vėl prisiminti, kaip galima būti gamtoje jos nepažeidžiant“.
Tokių tikslų skatinami dirbo ir Europos sąjungos LIFE+ programos, Lietuvos Respublikos ir projekto partnerių finansuojamą projektą „Aukštumalos aukštapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“ įgyvendinę Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) specialistai.
Parko administracijos direktorius Vaidas Pavilonis sakė, jog numatę Aukštumalos pelkės saugojimo darbus parko darbuotojai nemažai važinėjo ir po užsienio pelkes, kad pamatytų tenykštę patirtį šioje srityje. Vieną Škotijoje pamatytą akcentą pavyko įgyvendinti ir jis bus ypač patogus vyresnio amžiaus smalsuoliams – gamtos mylėtojams.
Tako gale atsirado suoliukas, kurį padaryti viešėdamas Škotijoje įsipareigojo VPU Gamtos mokslų tyrimų centro profesorius Romas Pakalnis. Mokslininkas savo žodį ištesėjo ir jo darbą jau įvertino pirmieji lankytojai.
Suoliukas pavargusiųjųlaukia tako pabaigoje, o jo pradžioje, kuri jau gerai žinoma daugeliui keliautojų pėsčiomis, yra nemažai informacijos apie aukštapelkės įdomybes, apie atstumus iki Krokų lankos ežero ir apžvalgos bokštelio.
Skaudžiausia – abejingumas
Pasak R.Pakalnio, tam, kad žinotum, ką pelkėje reikia daryti, pirmiausia reikia joje 10 metų padirbėti. Jis su komanda Aukštumaloje jau tiek ir dirba, ir atnaujinto tako atidarymas, anot profesoriaus, yra tik vienas to darbo vaisius.
Profesorius tako atidarymo dalyvius intrigavo tokiais skaičiais, kurių nežino ir daugelis vietinių gyventojų. Jis priminė, kad pelkėje yra net 380 ežerėlių, o pirmoji monografija apie Aukštumalą parašyta net prieš 114 metų.
Kartu su profesoriumi atvykę jo kolegos, mokslų daktarė Jūratė Sendžikaitė ir biologas, mokslinis darbuotojas Leonas Jarašius šiame unikaliame mūsų rajono gamtos kampelyje irgi ne naujokai. Jie čia padirbėti atvyksta bent kas porą savaičių. Ir šįkart dar tako atidarymo išvakarėse į Šilutę atvykę svečiai sakė, jog visada čia patekus skaudžiausia yra matyti žmonių abejingumą.
Perėję 1,2 km taku jie ir šįkart surinko solidžią krūvelę šiukšlių, šampano butelių, kramtomosios gumos ir net nuorūkų. O juk net menkiausia žiežirba šioje vietovėje gali sukelti milžinišką gaisrą, kuris greit suniokotų tūkstančius metų besiformavusią unikalią gamtą.
Gėrėtis galima iš 3 m aukščio
Projekto vadovas N.Zableckis sakė, jog šio tako atnaujinimas – tik pusė darbo ir pažadėjo, kad smalsuoliai dar ne kartą bus pakviesti į Aukštumalos telmologinį draustinį.
V.Pavilonis pasidžiaugė bendradarbiavimu su šiose vietose durpes išgaunančios UAB „Klassman Deilmann“ vadovais, kurie visada išgirsta gamtosaugininkų prašymus ir noriai bendradarbiauja. Įmonė skyrė lėšų ir šio tako atnaujinimui, visus tako montavimo darbus atliko UAB „Šilutės polderiai“ meistrai.
Tako rekonstrukcija buvo pradėta pernai spalį. Dalis naujojo tako sumontuota ant tvirtų 30 cm diametro plastikinių vamzdžių, todėl lankytojai gali nesušlapdami kojų grožėtis gamta. Medinei tako daliai įrengti naudotos impregnuotos pušinės lentos, todėl takas yra tvirtesnis ir ilgaamžiškesnis – laikys bent 5 metus.
Pažintinio tako pabaigoje prie pelkinio ežerokšnio įrengta 3 m aukščio apžvalgos platforma, nuo kurios atsiveria visos pelkės panorama.
Dabar Aukštumalos lankytojai dar patogiau gali gėrėtis aukštapelkės grožiu, sužinoti jos formavimosi istoriją, pažinti tik jai būdingus augalus ir gyvūnus. Gamtotyrininkai neabejoja, kad tai kiekvienam padės suvokti, kaip lengva pažeisti šią ekosistemą ir kaip sudėtinga vėliau gydyti jai padarytas žaizdas.
Atnaujinti informaciniai stendai byloja ir apie kadaise čia buvusius, bet mūsų dienų nesulaukusius pelkininkų kaimus, pirmuosius mokslinius tyrimus, durpių kloduose slypinčią istoriją.
Čia galima pamatyti ir kreivų nykštukinių pušaičių, itin retų tyrulinių erikų ir saulašarių, išgirsti gervių, sėjikų, tikučių, kuolingų balsus, pamatyti net ir jūrinį erelį.
Leidimų nereikia, reikia tik sąmoningumo
Iki mūsų dienų natūralius aukštapelkės bruožus išlaikė tik vakarinė pelkės dalis (trečdalis buvusio jos ploto), kuri 1995 m. paskelbta telmologiniu (pelkių) draustiniu, 1993 m. įrašyta į pelkių ir kitų šlapynių apsaugai skirtos Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos teritorijų sąrašą, o nuo 2004 m. tapo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi.
Lankytis Aukštumalos pažintiniame take galima ištisus metus be specialių leidimų, tačiau nuo tako nulipti draudžiama. Norint labiau pažinti aukštapelkę joje galima lankytis su NDRP gidais.
Parko specialistai prašo lankantis pažintiniame take netriukšmauti ir netrikdyti pelkėje perinčių paukščių, netrypti samanų, nepalikti šiukšlių, nekurti laužų ir nerūkyti. „Aukštumalos pelkė stengiasi išlikti, nors pastarąjį šimtmetį buvo negailestingai sausinama. Tokios pažeistos pelkės itin neatsparios gaisrui, todėl kiekviena numesta nuorūka ar degtukas gali įžiebti pražūtingą ugnį!“ – teigiama parko informacijoje.
Plačiau apie projektą galite sužinoti projekto interneto svetainėje www.aukstumala.lt