Kitą savaitę Seimas pradės svarstyti įstatymo projektą, kuris numato atriekti dalį Šilutės rajono teritorijos (Kuršių marių vandenų) Nergingos savivaldybei.
Mūsų rajono politikai neprieštarauja, kad dalis Kuršių marių būtų atiduota Neringai, bet kokia nauda rajonui ir jo gyventojams dėl tokio politikų dosnumo?
Kai kurių šilutiškių nuomone, marių dalies dovanojimas Neringai kelia asociacijas su rusų Aliaskos pardavimu Amerikai: ar tikrai apgalvotos visos prognozės, kokių kliūčių ateityje gali Šilutei ir šilutiškiams atnešti šis politikų sprendimas, ar po kelerių metų neteks graužtis nagų, jei atsiras barjerai per marias patekti į Nidą?
Politikai pritarė, gyventojai abejoja
Sausio pabaigoje dauguma mūsų savivaldybės Tarybos narių pakėlė rankas už tai, kad būtų patenkintas Neringos savivaldybės prašymas dalį Šilutės rajonui priklausančių Kuršių marių akvatorijos priskirti Neringos savivaldybei.
Toks prašymas atsirado, nes Neringa nori įgyvendinti marių pakrantės tvarkymo projektus, bet kaskart susiduria su būtinybe gauti Šilutės savivaldybės tarybos pritarimą, nes Kuršių marios iki pat Nidos kranto priklauso Šilutei.
Šiuo metu Neringos savivaldybės teritorijos riba vingiuoja pagal Kuršių nerijos rytinio kranto liniją. Todėl kai kurie kurorto statiniai, pavyzdžiui, dalis Nidos uosto įrenginių, patenka į Šilutės rajono teritoriją.
Dėl to neringiškiams stringa uosto atnaujinimo projektai. Neringa siekia, kad kurorto administracinė riba eitų Kuršių marių farvateriu, esančiu keliasdešimt metrų nuo kranto. Todėl nori gauti dalį Šilutės ir dalį Klaipėdos savivaldybėms priklausančios teritorijos.
Priėmusi sprendimą atiduoti dalį marių Neringai, Šilutės rajono savivaldybės taryba išsiderėjo minimalias lengvatas: Šilutės rajono laivininkai galės vieną kartą per parą nemokamai švartuotis Nidos uoste, O Šilutės rajono besituokiančios poros į Kuršių nerijos nacionalinį parką (KNNP), priklausantį Neringos savivaldybei, galės įvažiuoti be ekologinės rinkliavos.
Opozicijai priklausantys mūsų politikai tokį derybų su neringiškiais rezultatą pavadino apgailėtinu.
Stebėtina, kad tokį svarbų sprendimą dėl rajono teritorijos sumažinimo tuometiniai valdantieji politikai priėmė be jokių gyventojų apklausų, nesuteikę galimybės gyventojams išsakyti savo poziciją šiuo klausimu. Nors kitais, mažiau reikšmingais klausimais, yra rengę apklausas (pavyzdžiui, kokiose vietose neleisti rūkyti?).
„Šilutės naujienų“ kalbintas šilutiškis Žygimantas irgi stebėjosi ir netgi piktinosi tokiu mūsų politikų trumparegiškumu.
„Dabar turime laisvą galimybę įplaukti į Nidą, tą galimybę suteikėme ir visos Lietuvos gyventojams. Dabar marias dovanojame ir negalvojame, kaip tai gali atsigręžti prieš mus pačius. Gal po kelerių metų Kuršių nerijos nacionalinis parkas sugalvos imti mokestį ne tik iš automobiliais įvažiuojančių lankytojų, bet ir iš įplaukiančių svečių? Tokias parko iniciatyvas dar atmename.
Neringą mat vargina projektų derinimas – nesąmonė, šilutiškiai juk viską derina, pagalių nekaišo. Bet marių dėl to nereikia atsisakyti“, – mano pašnekovas.
Seimo nariai laukia rinkėjų nuomonių
Rugsėjo 20 dieną Seime prasidės įstatymo dėl Neringos, Klaipėdos miesto bei rajono ir Šilutės rajono savivaldybių teritorijų ribų pakeitimo projekto svarstymas. Svarstymas gali trukti 2-3 savaites.
Mūsų rajono rinkėjams atstovaujantys parlamentarai Audrius Endzinas ir Remigijus Žemaitaitis sako, kad norėtų žinoti ne tik Šilutės rajono tarybos, bet ir gyventojų nuomonę dėl šio įstatymo. Tada tvirčiau jaustųsi diskusijose ir balsavime dėl šio įstatymo.
Savo nuomones gyventojai gali rašyti Seimo nariams el. paštu: auendz@lrs.lt (Audriui Endzinui) arba rezema@lrs.lt (Remigijui Žemaitaičiui).
Visas įstatymo projektas publikuojamas Seimo interneto svetainėje lrs.lt
„Šilutės naujienų“ redakcija taip pat kviečia skaitytojus pareikšti savo nuomonę dėl šio įstatymo interneto svetainėje silutesnaujienos.lt, skyrelyje „Savaitės klausimas“.
