Ar nevirs vaiduokliu dar vienas didžiulis pastatas Šilutės rajone, šįkart – Juknaičių seniūnijos Pašyšių kaime stovintis šiemet jau uždarytos pagrindinės mokyklos pastatas?
Kas jame galėtų įsikurti – senelių globos namai, Šilutės ligoninės Slaugos skyrius ar nusikalsti linkusių paauglių socializacijos centro padalinys? – tokius klausimus šią vasarą sprendžia ir Pašyšių kaimo bendruomenė, ir rajono savivaldybės vadovai.
Bet vieningos nuomonės ir vėl neprieita.
Pasiūlymų yra, bet nepriimtinų
Antradienį aptarti šios problemos su kaimo gyventojais atvyko meras Vytautas Laurinaitis ir Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys.
A.Gaubys ir Pašyšių bendruomenės pirmininkė Asta Stonkuvienė klausimą dėl atliekančio mokyklos pastato su rajono valdžia jau aptarinėjo. Jie informavo ir bendruomenę, jog likusios kelios šios mokyklos pradinės klasės nuo rugsėjo bus įkurdintos buvusiame vaikų darželio pastate, tad dviejų aukštų pastatas lieka tuščias.
Periimti pastatą siūlyta Šilutės ligoninės vadovams, kurie ieško patalpų Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriui. Svarstyta ir Švietimo ministerijos pasiūlyta idėja steigti čia paauglių socializacijos centro padalinį.
Ministerijos argumentai: tokio centro vakariniame šalies pakraštyje nėra, be to, centre būtų įkurta apie 40 naujų darbo vietų.
Svarstyta ir galimybė Pašyšiuose įkurti Šilutės senelių globos namų skyrių, mat ir ši įstaiga nesutalpina visų norinčiųjų čia gyventi – eilėje laukia apie 20 senolių.
Galutinį sprendimą dėl Pašyšių mokyklos pastato perspektyvos pasiūlyta priimti vietos bendruomenei, mat ir jos nariai galėtų planuoti čia kokį nors savo verslą ar veiklą.
Šilutės ligoninė steigti padalinį 20 kilometrų nuo rajono centro nutolusiame kaime atsisakė. Įkurti šiuo metu dar vieną Šilutės senelių globos namų padalinį Savivaldybės vadovai irgi nemato galimybės – nėra lėšų. O apie kokius nors sunkiai auklėjamus ir nusikalsti linkusius paauglius savo gyvenvietėje girdėti nenori patys pašyšiškiai.
Bendruomenė namus jau turi
Pašyšiškių nesužavėjo ir perspektyva patiems kurti mokyklos pastate kokį versliuką.
Anot A.Stonkuvienės, iš maždaug 40-ies bendruomenės narių dauguma yra pensinio amžiaus, tad tikrai nėra ko tikėtis, kad vyresnio amžiaus žmonės planuotų kokį verslą, rašytų projektus finansavimui gauti.
Kad finansavimo reikės ne tik verslui pradėti, bet ir didžiulio seno pastato remontui, pašyšiškiams irgi aišku.
Be to, Pašyšių bendruomenė jau turi erdvius ir neseniai suremontuotus namus, kuriuose vietos, anot pirmininkės A.Stonkuvienės, užtenka visam kam.
„Reikia rasti sprendimą“, – į susitikimą atėjusius pašyšiškius ragino seniūnas A.Gaubys.
Savivaldybei beliks leisti privatizuoti
V.Laurinaitis Pašyšių žmonėms pasakojo, jog yra bendruomenių, kurios nori turėti didesnes patalpas, nes turi idėjų, kokią veiklą jose galėtų vystyti. Priminė jis ir tai, kad rajono vietos veiklos grupė „Lamatos žemė“ jau gavo 2,5 milijonus eurų paramos, tad belieka sukti galvas ir kurti planus, kaip tuos pinigus panaudoti.
Jei kokios nors veiklos nesumanys pašyšiškiai, Savivaldybei, kuriai ir priklauso mokyklos pastatas, stovintis ant valstybinės žemės, beliks jį arba parduoti, arba išnuomoti, arba leisti privatizuoti.
„Norime, kad pastatas nesunyktų, kad nevirstų dar vienu vaiduokliu, kokių jau ne vieną turime rajone“, – sakė V.Laurinaitis.
Pašyšiškiai irgi vardijo ne vieną gyvenvietėje jau atsiradusį „vaiduoklį“, bet idėjų, kaip to išvengti, salėje nesigirdėjo. O Savivaldybė, pasak V.Laurinaičio, kol kas neturi jokių svertų, kurie padėtų priversti privačių pastatų savininkus juos tvarkyti ir prižiūrėti.
Remtini asmenys kaimo nenori
Seniūnas A.Gaubys sakė, kad patalpų senelių globos namams šiame krašte ieško vokiečiai. Jo žiniomis, artimu metu suinteresuotųjų grupė žada atvykti ir apžiūrėti siūlomas patalpas, paskaičiuoti, kiek kainuotų jų remontas. Bet konkrečiau nežinoma nieko.
Tokį socialinį verslą – senelių namus, didele dalimi finansuojamą iš ES lėšų, anot mero, galėtų pradėti ir pati bendruomenė, o Savivaldybė vėliau pirktų jos paslaugas savo senoliams. Tačiau įkurti senelių namus – ne juokų darbas, be to, tie namai turi būti ne mažiau 30-ies vietų.
Vyresnio amžiaus pašyšiškiai čia pat svarstė, jog apsigyventi juose vargu ar ryžtųsi, nes baiminasi, kad tie namai jų pačių namus greit „suvalgytų“ – toks brangus yra gyvenimas senelių globos namuose.
Dar viena galimybė – Pašyšiuose kurti socialinius savivaldybės būstus, bet, anot mero, bėda ta, kad beveik visi iš socialiai remtinų asmenų, kurie savo būsto taip ir neužgyveno, atsisako eiti gyventi į kaimus – visi prašo butų Šilutėje… Pašyšių bendruomenė per mėnesį turi apsispręsti, ką daryti su buvusios mokyklos pastatu. Jei ji pastato valdyti nesiims, rugsėjo pabaigoje vyksiančiame rajono Tarybos posėdyje ketinama skelbti pastato pardavimą arba nuomos konkursą.
Pašyšių bendruomenės pirmininkė A.Stonkuvienė bendruomenės nariams priminė, kad bendruomenė – tai ne ji viena, o visi pašyšiškiai, tad visiems ir reikėtų pasukti galvas, kaip toliau tvarkytis savo kaime.
Gyventojus piktina „šabakštynai ir džiunglės“
Susitikime su rajono meru ir seniūnu pašyšiškiai išsakė ir daugiau savo skaudulių.
Šešis vaikus auginanti moteris guodėsi, kad uždarius vietos mokyklą dabar kaimo vaikų tėvams tenka pereiti kryžiaus kelius, kol gauna vietų kurioje nors mokykloje. O gavus vietą, pasak moters, vienoje Šilutės pagrindinėje mokykloje jai buvę pagrasinta, kad privalėsianti mokėti už savo vaikų vežiojimą iš Pašyšių ir atgal.
Nors V.Laurinaitis įrodinėjo, kad mokėti nereikės, kad visi vaikai yra vežiojami nemokamai, keli Pašyšių gyventojai tvirtino, jog su panašiu požiūriu susidūrė ir kitose Šilutės mokyklose.
V.Laurinaitis patikino Pašyšių gyventojus, kad per vasarą senasis vaikų darželio pastatas bus suremontuotas, kad ir rugsėjo 1-ąją pašyšiškiams nereikės savo pradinukų stumdyti po kitas mokyklas.
Žmonės prašė sutvarkyti niekaip nesutvarkomus gyvenvietės „šabakštynus ir džiungles“, o meras tikino, kad šiandien, kai yra tiek daug žmonių, turinčių atidirbti už pašalpas, tai visai nesudėtinga.
Jis žadėjo išspręsti ir senosios Pašyšių pradinės mokyklos pastate gyvenančių dviejų šeimų problemą, kurios norėtų savo butus remontuoti, nes 120-ies metų pastato būklė jau tokia, kad „jau greit bus grėsmė ir iš antro aukšto nugriūti“. Tačiau šiems pašyšiškiams, jau ne kartą ir Savivaldybėn suvaikščiojusiems, kažkodėl neleidžiama tų butų nusipirkti.
„Nėra ko laikyti, jei žmonės nori pirkti“, – reziumavo V.Laurinaitis, ir patikino, kad užsiims šiuo reikalu.