Šiuo metu Šilutės rajone apie pusantro šimto vaikų, gyvenančių nepilnose šeimose, pas globėjus arba Saugų vaikų globos namuose, negauna iš savo tėvų jiems priteistų alimentų.
Tik nereikia manyti, kad tie vaikai auga, energiją gaudami „iš kosmoso“: aritmetika paprasta – juos išlaiko vienišos mamos (kartais – vieniši tėvai) ir mes visi iš valstybės įkurto Vaikų išlaikymo fondo.
Taisyti situaciją ėmėsi mūsų kraštietis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, neseniai įregistravęs Civilinio kodekso, Valstybės skolos įstatymo ir Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama tiek užtikrinti tėvų pareigą tinkamai ir laiku mokėti teismo nustatytą išlaikymą, tiek mažinti tokių tėvų įsiskolinimą valstybei, kai vaikui išlaikymo išmokas moka Vaikų išlaikymo fondas.
„Nusiplovė“ dešimtys tūkstančių tėvų
Pasak R.Žemaitaičio, oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje išlaikymo išmokų vaikams nemoka apie 84 tūkst. tėvų. Per 8 veiklos metus į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl išmokos skyrimo kreiptasi dėl daugiau nei 50 tūkst. vaikų. Nuolat išmokas gauna apie 23 tūkst. vaikų.
„Nors Vaikų išlaikymo fondo administracija, išmokėjusi išmokas, įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas lėšas, tačiau iš 2013-2015 m. išmokėtų 43,3 mln. eurų išmokų, išieškota yra tik 1,7 mln. eurų su palūkanomis. Tai sudaro tik 4 proc. visų išmokėtų išmokų“, – teigia R.Žemaitaitis.
Jis pasakoja, kad savo rengiamuose susitikimuose su rinkėjais sulaukė bent pusšimčio vienišų tėvų bei mamų, kurie augindami nepilnametį vaiką ar net kelis vaikus, nesulaukia teismo priteistų alimentų iš šeimą palikusio tėvo ar mamos. Tokiu būdu vaiką auginantis tėvas ar motina dažnu atveju dėl finansinių problemų net nesugeba užtikrinti vaiko būtinųjų poreikių. Skaudžiausia, jog kartais vaikams neužtenka lėšų net maistui. Tuo tarpu pareigos nesilaikantis tėvas ar mama sėkmingai išvengia pareigos mokėti alimentus vaikui, o pats gyvena prabangų gyvenimą.
„Akivaizdu, kad reikia spręsti šias dvi opias problemas bei mažinti tiek įsiskolinimą valstybei, tiek pareigos išlaikyti vaiką nesilaikymą“, – sako R.Žemaitaitis, pasiūlęs, kad įstatymuose būtų numatyta, jog tokie skolininkai negautų valstybės paslaugų: negautų leidimų, licencijų, dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, negalėtų pateikti deklaracijų, negalėtų pasikeisti vairuotojo pažymėjimo ir kt.
Pasak jo, teismų praktika rodo, kad antstoliai šioje srityje ne visada imasi visų būtinų veiksmų išieškojimui vykdyti ar juos atlieka formaliai. „Pripažinkime, kad skolų išieškojimo procedūros sunkiai vykdomos. Administracinių paslaugų neteikimas valstybės skolininkui taptų viena iš efektyvių priemonių skatinti skolininką vykdyti savo įstatymines pareigas“, – teigia Seimo narys.
„Tėvelio“ skolos siekia 30 000 eurų
Pasak Seimo nario, į priėmimus pas jį kas kartą ateina bent 5 moterys, kurių buvę vyrai ar sugyventiniai savo vaikams yra įsiskolinę milžiniškas sumas – kartais net kelias dešimtis tūkstančių eurų.
„Kartu ieškome visų įmanomų galimybių išieškoti bent dalį tų pinigų, tačiau įstatymai neretai yra palankesni tokiems „tėveliams“, dažnai prieš dešimtmečius dingusiems iš savo vaikų akiračio“, – „Šilutės naujienoms“ sakė R.Žemaitaitis.
Vaikų išlaikymo fondo skiriamos išmokos yra menkos – kai kurios moterys tegauna vos 40 ar 45 eurus kiekvienam vaikui.
Užtat kiekvienas dirbantis žmogus Lietuvoje, R.Žemaitaičio paskaičiavimu, kiekvieną mėnesį už tokius „tėvus“ iš savo kišenės sumoka apie 3 eurus.
Šilutėje gyvenanti ir 3 moksleivius auginanti moteris (pavardė redakcijai žinoma) sakė, kad buvęs vyras dabar vaikams jau skolingas apie 25 000 eurų, dar mažiausiai 5000 eurų siekia jo paliktos skolos bankams. Šilutiškės pajamos: 120 eurų neįgalumo pensija, 45 eurų pašalpa vaikams, 58 eurai socialinės pašalpos ir 170 eurų Vaikų išlaikymo fondo parama. Nemokamą maitinimą mokykloje gauna tik du jos vaikai.
„Kaip jūs verčiatės?“ – klausiu. Ir išgirstu, kad štai ir dabar ji jau pasirengusi eiti į mišką grybauti ir uogauti – taip praeina visos jos vasaros ir rudenys. Miško gėrybės maitina šeimą šiltuoju metų laiku, žiemą prisiduria megzdama.
Bet dėl mezgimo sulaukė Mokesčių inspekcijos tikrintojų. Jie informavo, kad megzti galima, bet pardavinėti – ne. O socialinė darbuotoja, pastebėjusi moterį prie parduotuvės pardavinėjančią uogas, įspėjo, kad už tokią veiklą gali netekti socialinės pašalpos…
„Padeda geri žmonės, tokių daug. Tai mokykloje labdaringą projektą suorganizavo, tai pažįstamas ūkininkas bulvių leido nusikasti. Rankas, kojas turiu – taip ir verčiuosi. Aišku, į restoranus nevaikštau, bet kai kas nos paklausia, kaip gyvenu, atšaunu, kad gerai. Nes jei pasakysiu blogai, ar kas nors pasikeis?“, – visai smagiu balsu pasakoja šilutiškė.
Moka vos trečdalis tėvų
Pasak Šilutės r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėjos Indros Pranaitienės, per 2016 metus VTAS specialistės dalyvavo 161-ame teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiami išlaikymo vaikams priteisimo klausimai. Šiemet tokiuose posėdžiuose dalyvauta jau 62 kartus. Išlaikymas iš tėvų vaikams priteisiamas visais atvejais, kai jiems nustatoma nuolatinė globa įstaigoje, pas vieną kurį nors iš tėvų ar artimųjų.
Šiuo metu Šilutės rajono šeimose globojami 109 vaikai, kuriems priteistas išlaikymas. Tik 38-iems iš jų biologiniai tėvai moka priteistus alimentus. Saugų vaikų globos namuose gyvena dar 42 berniukai ir mergaitės, kurių išlaikymą teismai priteisė jų tėvams, tačiau priteistus pinigus moka tik 9 vaikų tėvai, o likusieji į teismų sprendimus seniai nusispjovė.
„Turbūt nebereikia nieko ir komentuoti – tokie skaičiai kalba patys, nors turime net ne visus duomenis“, – sako I.Pranaitienė.
Vedėjos pastebėjimu, šiandien po vieną ar kelias atžalas į gyvenimą paleidę tėvai turi visas galimybes nusikratyti atsakomybę jas auginti. Tokią prievolę vis daugiau tautiečių ramia širdimi palieka visiems mokesčių mokėtojams. Tuo metu jie patys ir toliau gyvena linksmą gyvenimą, be jokios atsakomybės. Net ir teisėsaugos institucijos nieko negali jiems padaryti, nes iš jų nėra ką išieškoti – jie tiesiog niekur nedirba ir savo vardu paprastai neturi jokio turto.
Daug metų vaikų teisių sargyboje dirbanti I.Pranaitienė pastebi, kad šiandien nuolat akcentuojamos asmens teisės, šeimos privatumo svarba, teigiama, kad institucijos turi kuo mažiau kištis į privatų šeimos gyvenimą. Tačiau kad tokie „tėveliai“ ir „mamytės“ kasdien pažeidinėja savo vaikų teisę į normalias sąlygas augti ir vystytis, regis, iki šiol niekam nė motais.
„Tuos vaikus iš dalies išlaikome mes visi, mokesčių mokėtojai. O tokie „tėvai“ pažeidžia net Konstituciją, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę ir į saugią vaikystę, ir į mokslą“, – priminė I.Pranaitienė.
Todėl ji sakė visa širdimi pritarianti R.Žemaitaičio siūlomoms įstatymų pataisoms, kurios padės pažaboti tėvus, įsiskolinusius savo vaikams.
Nebegautų valstybės paslaugų
R.Žemaitaičio siūlomose įstatymų pataisose numatyta, kad jeigu tėvas (motina) dėl nepagrįstų ir nesvarbių priežasčių nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, tais atvejais, kai vaikas yra išlaikomas valstybės, o tėvo (motinos) išlaikymo įsiskolinimas vaikui siekia 500 eurų, toks asmuo teismo nutartimi gali būti pripažintas valstybės skolininku.
Tapimas valstybės skolininku reikštų, kad tėvui (motinai), nevykdančiam pareigos išlaikyti vaiką, būtų nebeteikiamos viešojo administravimo paslaugos. Paslaugos tokiam skolininkui nebūtų teikiamos iki tol, kol šis nepanaikintų ir skolos valstybei už vaikui mokėtas išmokas, ir skolos savo vaikui už nemokėtus alimentus.
Kada šios pataisos bus svarstomos Seime, R.Žemaitaitis negali pasakyti. Pasak jo, valdantieji dažnai priešinasi daugeliui opozicijos siūlymų, tad geriausiu atveju tėvų – skolininkų pažabojimo Seimas imsis po kelių mėnesių.