Nuo darbų vietų įkūrimo, kvalifikacijos kėlimo iki patarimų, kaip elgtis darbo pokalbio metu. Atsakymus į šiuos klausimus rado darbo ieškantys Šilutės jaunuoliai, vasario 13 dieną dalyvavę jaunimo garantijų renginyje „Sužinok, kad gali!“.
„Ar kas nors iš jūsų parašėte ant savo „Facebook“ sienos: ei, draugai, aš ieškau darbo?“, – Klaipėdos darbo biržos Šilutės skyriuje susirinkusių šilutiškių klausė lektorius Mindaugas Vidugiris, tądien vedęs patyriminį dinaminį asmenybės tobulėjimo užsiėmimą.
Jauni bedarbiai taip pat dalyvavo protų mūšyje „Ar esi interneto guru?“ ir apsilankė vienoje didžiausių miesto įmonių – „Šilutės balduose“, kur pamatė darbą iš arti.
Jaunimo garantijos suteikia galimybių
2017 m. vasario 1 dienos duomenimis, Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriuje buvo registruoti 305 bedarbiai iki 25 metų (iš viso registruota 523 bedarbiai). Tarp jaunų bedarbių – 108 merginos (13 -ilgalaikės bedarbės) ir 197 vaikinai (32 – ilgalaikiai bedarbiai).
Tarp šių darbo ieškančių jaunų žmonių 26 (8,5 proc.) turi aukštąjį išsilavinimą, 143 (46,9 proc.) – profesinį išsilavinimą, net 136 (44,6 proc.) – nekvalifikuoti.
Remiantis tyrimais, jei jauni žmonės neturi darbo, tai jiems gali padaryti neigiamą ilgalaikį poveikį: didėja rizika ateityje neturėti darbo, gauti mažesnes pajamas, mažėja motyvacija kurti šeimą, taip skatinamos neigiamos demografinės tendencijos.
Jaunuoliai yra labiau pažeidžiami dėl to, kad jiems nepakanka profesinės patirties, jų išsilavinimas kartais per menkas, jų socialinė apsauga dažnai ribota, jiems sunku gauti finansinių išteklių, o jų darbo sąlygos ne visada saugios. Todėl jaunimui reikia išskirtinių paramos priemonių, kartu pripažįstant ir asmeninę jaunuolių atsakomybę.
Jaunimo garantijos – galimybė nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui iki 29 metų per 4 mėnesius gauti darbo, mokymosi, praktikos ar stažuotės pasiūlymą. Šis priemonių rinkinys jaunimo užimtumui didinti įgyvendinamas remiantis ES Tarybos 2013 m. balandžio 22 d. rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo.
Iniciatyva įgyvendinama nuo 2014 m. Parama jaunuoliams teikiama atsižvelgiant į konkrečius kiekvieno jų polinkius ir galimybes. Siekiama suaktyvinti jaunimą per kaip įmanoma trumpesnį laikotarpį, išlaikant ryšį su darbo rinka arba užtikrinant tolesnio išsilavinimo galimybę.
Lietuvoje Jaunimo garantijų galimybėmis gali pasinaudoti kiekvienas nedirbantis ir nesimokantis, darbo biržoje registruotas ir neregistruotas jaunas žmogus nuo 15 iki 29 metų amžiaus.
Pamatė problemą
2016 metų rugsėjo mėnesį visoje Lietuvoje prasidėjo jaunimo garantijų renginių turas „Sužinok, kad gali!“. Renginio organizatoriai jauniems bedarbiams siūlo patyriminį, dinaminį asmenybės tobulėjimo užsiėmimą, kurį veda profesionalus lektorius Mindaugas Vidugiris; protų mūšį apie informacinių technologijų sektorių (kartu su asociacija „Langas į ateitį“); atvirų durų dienas įmonėse – susitikimus su darbdaviais, patarimus iš pirmų lūpų; bendraminčius, su kuriais gerai praleisi laiką, sužinosi daug naujų dalykų ir galėsi pasišnekučiuoti prie kavos puodelio.
„Šilutės naujienų“ kalbintas lektorius M.Vidugiris pasakojo, kad renginių metu jis supažindina jaunimą su įsidarbinimo galimybėmis, parodo, kokią naudą teikia jaunimo garantijos, prie kurių prisideda darbo birža.
Pavyzdžiui, ar žinojote, kad savanorystės veikloje dalyvaujantis jaunimas nuo 2018-ųjų stodamas į aukštąsias mokyklas galės gauti papildomų konkursinių balų?
Idėjų įgyvendinimui dažnai koją pakiša lėšų trūkumas. Tačiau išeitis yra. Teritorinės darbo biržos siūlo pasinaudoti savarankiško užimtumo rėmimo priemone. Jauniems bedarbiams suteikiama iki 15,2 tūkst. eurų dydžio subsidija darbo vietai įkurti.
Tai tik keletas galimybių pavyzdžių, kuriomis gali pasinaudoti darbo ieškantis jaunimas.
M.Vidugiris sako, kad jo tikslas parodyti žmonėms tas galimybes truputėlį kitu kampu.
Palyginti su kitais miestais, Šilutė pirmauja pagal jaunų bedarbių skaičių. Mindaugo klausėme, ką sako šis skaičius apie mūsų jaunimą – ar jis – neveiklus?
„Atsakymą į šį klausimą sudaro daug sudedamųjų dalių. Įdomiausia, kad dalyvaudamas šiame projekte aš matau, jog neišeina visų jaunuolių sudominti tomis pačiomis istorijomis. Vienuose rajonuose gerai veikia įdarbinimas, žmonės nori dirbti, o kitose rajonuose nenori. Kiekvieno jauno bedarbio istorijos irgi yra skirtingos“, – sakė lektorius.
Pabendravęs su Šilutės jaunimu M.Vidugiris pastebėjo, kad jis labiau linkęs bendrauti, kalbėtis, išsakyti savo nuomonę, turi daugiau drąsos negu jaunuoliai iš kitų Lietuvos miestų. Tai yra gerai, nes jeigu jaunas žmogus kalba, reiškia jis galės ir veikti.
Vis dėlto didžiausia problema, anot lektorius, kad žmonės dėl darbo vietos nenori važiuoti į kitus miestus. Netgi nepaiso, kad siūlomos pareigos kartais yra apmokamos gerokai brangiau negu jų gimtajame mieste.
„Yra baimė prarasti kažką, ką yra susikūrę čia. Bet ką gali išlaikyti, kurti, jeigu neturi darbo? Tai yra didžiausias iššūkis“, – sakė lektorius.
