Šilutės profesinio mokymo centro sektorinis žuvininkystės praktinio mokymo centras kasdien tampa vis didesniu traukos centru. Išgirdę iš lūpų į lūpas sklindančius atsiliepimus ir įspūdžius čia lankosi ne tik bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai, bet ir verslininkai, užsiimantys ar ketinantys užsiimti akvakultūros verslu, šeimos, įmonių ir organizacijų atstovai, mokslininkai ir įvairių projektų dalyviai.
Žuvininkystės sektoriaus vadovas Jonas Dyglys bei komanda, priimanti apsilankančius svečius, vos spėja suktis, o darbo kalendorius jau dabar pilnas beveik iki pat rugsėjo.
Paklaustas apie vasaros atostogas, centro direktorius Algimantas Abromaitis tik šypsosi, – kokios gali būti atostogos, kai švietimas išgyvena nesibaigiančias permainas, kai vasarą mokyklos durys neužsiveria nuo norinčių joje mokytis, o Žuvininkystės praktinio mokymo centro žuvidėse augančioms žuvims apskritai neįdomu, ar už lango žiema, ar vasara, ar laikrodžiai muša dienos, ar nakties valandas – palankios sąlygos augti joms turi būti sudarytos be jokių vasaros ar žiemos atostogų ir nakties miego. Tad ir lankytojų srautas vasarą tikrai nenutrūks.
Turime kuo pasidalinti
Štai ir praėjusią savaitę, balandžio 30 d. buvo sulaukta svečių – lankėsi Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė, jos pavaduotojas strateginei plėtrai dr. Remigijus Kinderis, pavaduotoja studijoms ir mokslui doc. dr. Nijolė Galdikienė bei dar dešimties specialistų komanda: fakultetų dekanai, katedrų vedėjai, dėstytojai.
Gera ir džiugu, kad šilutiškiai turi kuo pasidalinti ir pasidžiaugti. Svečiai buvo sužavėti tuo, ką išvydo, ir tikino, kad niekur kitur Lietuvoje dar nėra matę tokio aukšto lygio akvakultūros įrenginių, modernių technologijų ir šiuolaikiško požiūrio į uždarų vandens apytakos sistemų žuvininkystę. Kolegijos docentas, daktaras Viktoras Liorančas sako, kad drauge su šilutiškiais drąsiai būtų galima vykdyti mokslinius tyrimus, atlikti eksperimentus, nes ta žuvies dalis, kurios nesuvartojame maistui ir išmetame, yra ne mažiau vertinga ir gali būti naudinga. Štai iš žvynų ir kaulų būtų galima gaminti ekologišką bioplastiką – būdamas organinės kilmės jis neterštų gamtos, lengvai suirtų dirvožemyje. Skaitytojams tikriausiai bus įdomu išgirsti, kad japonai maistui sunaudoja net žuvų akis – jos yra nepakeičiamas baltymų šaltinis, ir tą skanėstą jie dažniausiai atiduoda vaikams, kad šie būtų protingi ir imlūs mokslui.
Gal valgyti žuvų akių jums ir nerekomenduojame, bet susimąstyti apie alternatyvias, gyvybei ir aplinkai palankias medžiagas, kurios galėtų pakeisti taip plačiai naudojamą plastiką, tikrai verta. Ir neturime laukti, kol tą padarys kažkas kitas, bet turime patys imtis iniciatyvos. O prasideda viskas nuo idėjos, tyrimų ir bandymų, bendravimo ir bendradarbiavimo.
Centras vėl plečiasi
Taigi, susitikimo su Klaipėdos valstybinės kolegijos atstovais metu buvo išgvildenta nemažai aktualių ir abiem ugdymo įstaigoms svarbių klausimų bei problemų, nutarta dar glaudžiau bendradarbiauti, o studentus, besimokančius dietetikos ar maisto technologijos, atsivežti į Žemaičių Naumiestyje esantį akvakultūros centrą atlikti praktikų – čia yra visos tam reikalingos sąlygos ir kuo puikiausios galimybės. Tuo labiau, kad šiuo metu centras ir vėl plečiasi – ne tik renovuoja mokinių bendrabutį, bet ir didina specialistams suteikiamų kompetencijų apimtis: žadama įsigyti papildomos mokomojo žuvų perdirbimo cecho, mokomosios žuvų auginimo fermos ir žuvininkystės techninio aptarnavimo centro įrangos. Tam bus pasinaudota 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos projekto „Žuvininkystės sektorinio praktinio mokymo centro plėtra” lėšomis. Bendra plėtros projekto vertė – 600 tūkst. eurų.
Centro direktorius A. Abromaitis, kolegoms iš Klaipėdos pristatydamas savo komandą, dirbančią akvaklultūros sektoriuje, pasidžiaugė, kad pavyko suburti atsakingai į savo darbą žiūrinčius bendraminčius. Vieni jų turi didelę pedagoginio, kiti – vadybinio, treti – akvakultūros srities darbo patirtį. Būtent todėl iš idėjos, gimusios dar 2006 m., šiandien turime tokį pažangų ir vienintelį Baltijos šalyse žuvininkystės praktinio mokymo centrą.
Žuvininkystė – populiariausiųjų viršūnėje
Birželio 1 d. startuos mokinių priėmimas. Žuvininkystės verslo darbuotojo programa visada yra populiariausiųjų viršūnėje. Idealu, kad jos mokytis gali suaugę ir net dirbantys ar savo verslą sukūrę asmenys – teorinis mokymas vyksta nuotoliniu būdu. O atvykę į praktikas mokiniai jau labai greitai galės apsigyventi moderniame bendrabutyje, esančiame šalia centro, Žemaičių Naumiestyje. Planuose yra ir šviežios, mokyklos žuvidėse užaugintos žuvies parduotuvė – ji visai netrukus duris atvers Šilutėje, centro Paslaugų ir turizmo skyriaus patalpose. Čia kiekvienas norintis galės įsigyti kokybiškos ir skanios žuvies.
Žuvininkystės sektoriaus vadovas Jonas Dyglys visus skeptikus, esą žuvis auginama naudojant daug cheminių medžiagų ir net antibiotikų, nori nuraminti: taip tikrai nėra. Antibiotikai labai brangūs, jie žuvies kainą pakeltų iki kosminių aukštumų, ir ji taptų tiesiog neįperkama. Tad drąsiai galime rinktis ir į keptuvę dėti atviruose ar uždaruose Lietuvos vandens telkiniuose auginamą žuvį.
