Muzikos festivalis „Grajikit, Bikavos žiogeliai“ praėjusį savaitgalį, artėjant Žolinei ir šv. Roko atlaidams, linksma melodija vėl apgaubė Bikavėnus – atokų, bet Dievo neužmirštą Šilutės rajono kampelį, kur žmonės gyvena meilėje, santarvėje bei abipusiame supratime. Vakarinės festivalio dalies vedėja Vaida Galinskienė su organizatoriais sako jau nebesuskaičiuojanti, kiek kartų buvo rengiama ši šventė – „Bikavos žiogeliai“ skamba ir kviečia visus į būrį jau daugiau nei dešimtmetį.
Viskas prasidėjo nuo aktyvių gyventojų idėjos ir vietinių ansamblių koncertų, į kuriuos pamažu įsijungdavo ir šokėjai. Nuo 2008-ųjų festivalis tapo tarptautinis ir jau kasmet rugpjūtį į Bikavėnus pakviečia ir atlikėjų iš kaimyninių šalių. Šie metai – ne išimtis, pagrajinti festivalyje atvyko net du latvių ir du ukrainiečių ansambliai.
Neatsiejama šventės dalis – šv. Roko atlaidai
Visada Bikavėnuose „žiogeliai grajina“ tuomet, kai vietos parapija mini šv. Roko atlaidų ir Žolinės išvakares. Anot parapijos klebono Dainoro Židacko, kuris šventę pradėjo Mišiomis šv. Roko koplytėlėje, protėviai tokiu metu nuo seno švęsdavo ne tik pjūties pabaigą ir naujos sėjos pradžią, bet ir prisimindavo ištikimą Dievo tarną šv. Roką – gyvenime daug kentėjusį ir patyrusį skriaudų, tačiau neapleidusį ligonių ir vargšų.
Apie šv. Roko kilnią misiją koplytėlėje savotišką pamokslą pasakė ir rusniškis, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Anot Seimo nario, šv. Rokas – tai dvasia, būtybė, kuri įsikūnijusi kiekviename rusniškyje. „Kas gyvena Rusnėje, žino, kad kai pakyla vandenys ir salą aplieja potvyniai, praktiškai saloje nėra nei greitosios medicinos pagalbos, nei gaisrinės, nei gydytojų… Svarbu tai, kad kai žmogų ištinka liga, kiekvienas tuomet stengiasi vienas kitam padėti“, – linkėdamas būti visiems dalele šv. Roko ir padėti šalia esančiam, kai jį ištinka nelaimė, sakė R.Žemaitaitis.
Sakrališka šv. Roko koplytėlės atmosfera ir Mišios už gyventojus bei kaimą buvo vainikuotos svečių iš Latvijos – Rygos VEF Kultūros pilies vyrų vokalinio ansamblio – giesmėmis.
Prisimintos Žolinės tradicijos
Nepamiršta dar viena sena tradicija – festivalio metu iškilmingai pervažiuoti pagrindine Bikavėnų gatve ištaiginguose vežimaičiuose.
Bikavėnų Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro vadovė Marytė Matevičienė neslėpė džiugesio, kad vakarop, likus vos keletui minučių iki šventės pradžios, stebuklingai dangų apleido merkiantis lietus ir nuotaiką praskaidrino šilta saulė. Ji prisiminė, jog anksčiau šioje šventėje riedėdavo net 13 kaimo kalvių pagamintų vežimaičių. Šiemet jų buvo šeši, ir to užteko, kad į juos susėstų brangiausi svečiai bei dalyviai, o aplinkiniai pasidžiaugtų iškilminga brikelių virtine.
Kai tik arklių tempiami vežimaičiai suriedėjo į Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro kiemelį, prasidėjo didžiosios festivalio ir artėjančios Žolinės linksmybės.
Šišioniškių kalba sveikindama susirinkusiuosius vakaro vedėja V.Galinskienė priminė vieną pagrindinių Žolinės papročių – jei per jas nešvęsi, visus metus biednas būsi. Rajono meras Vytautas Laurinaitis pirmiausia taip pat pasidžiaugė nušvitusia saule, kurios ši vasara dažnai šykšti. Bikavėnų gyvenvietė, anot mero, nusipelnė tokios gražios ir didelės šventės, kuri sukviečia įvairių žanrų kolektyvus. „Šioje šventėje galima ne tik sueiti, pasėdėti ir pakalbėti, bet ir pasiklausyti įvairios muzikos“, – sakė V.Laurinaitis, dėkodamas Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro vadovei M.Matevičienei ir visam kolektyvui, kad išsaugojo tradicijas ir jas toliau puoselėja. V.Laurinaitis visų festivalyje dalyvavusių kolektyvų vadovams įteikė Savivaldybės padėkos raštus.
Ir Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus neliko skolingas aktyviems Bikavėnų kultūros puoselėtojas ir ypač M.Matevičienei. Dėkodamas už kasmetes naujas idėjas, jis padovanojo gėlių puokštę renginio organizatorei.
Žolelių puokštės ir linkėjimai
Svarbiausia Žolinės tradicija – įvairių žolelių rinkimas ir puokščių komponavimas. Kviesdama nepamiršti senų tradicijų ir jas praskaidrinti naujomis idėjomis, vedėja V.Galinskienė pakvietė visų festivalyje dalyvavusių kolektyvų atstovus į šalia scenos stovėjusią pavėsinę, kur jų laukė smagi užduotis – pagaminti linksmą ar ištaigingą, sveikuolišką ar vasarišką puokštę. Tam, kad varžytuvės būtų azartiškesnės, išrinkta ir komisija: verslininkė Daiva Žebelienė, politikas Antanas Kubaitis ir Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro kultūros veiklos vadybininkė Nijolė Stanelienė.
Puokščių kūrėjams išmonės netrūko: vieni į jas dėjo lauko gėles, kiti kaišė kvapniomis mėtomis, iš daržo išrautomis morkomis, nuskintomis pupelėmis ir t.t.
Tuo metu scenoje pasirodė kiti svečiai. Bikavėniškius sveikinęs Seimo narys Stasys Šedbaras netgi pats pagrojo bandonija ir padainavo. Sveikinimo žodį ir latviškai, ir lietuviškai tarė Rygos VEF Kultūros pilies vyrų vokalinio ansamblio vadovas V.Salak.
Strateginiame rajono muzikos festivalyje „Grajikit, Bikavos žiogeliai“ savo pasirodymus dovanojo liaudiškos muzikos kapela „Lolytėlė“ (vad. Kazys Budrys), Bikavėnų moterų ansamblis „Žolyna“ (vad. Loreta Mieliulytė), Rygos VEF Kultūros pilies vyrų vokalinis ansamblis (vad. V.Salak), Klaipėdos miesto ukrainiečių dainų ansamblis „Prosvit“ (vad. Irena Petrulionienė ir solistė Dina Mataitienė), folkloro ansamblis iš Kijevo „Volodark“ (vad. Margarita Ckaženyk), kapela „Paurupite“ (vad. Inta Jaunciema) iš Latvijos miesto Rucava ir Natkiškių kaimo kapela „Vaivorykštė“ (vad. V.Armonas).
Renginio svečiams visą vakarą buvo primenama, jog artėja Žolinė, tad jie buvo kviečiami linksmai pasiausti vaišių ir žaidimų rate. Vieni ragavo šviežiai iškeptos naujo derliaus duonos, gaivinosi namine gira, kiti rungėsi ant medinių trinkų, stengdamiesi šiaudų prikimštu maišu numušti varžovą.
Festivalis vainikuotas spalvingais fejerverkais bei grupės „Gintarai“ koncertu.
