Kad ir kaip stengėsi Kintų Marių šventės organizatoriai pabėgti nuo lietaus (renginį savaitei nukėlė), tai jų neišgelbėjo – liepos 8-ąją vykusi šventė vis tiek buvo gerai palaistyta.
Bet kintiškiai dėl to, regis, nesijaudino: kaip ir reikalavo juos aplankęs kasmetinis svečias Bangpūtys, jie stengėsi „būti linksmi, geranoriški, bendrauti ir taip šypsotis, kad atrodė, jog jų padangėje saulė šviečia“… O lietus, anot šventės rengėjų, tikriems kintiškiams netrukdo ir liudija tik tai, jog jie puikiai su Bangpūčiu sutaria.
Marių šventėje buvo ne tik muzikos, dainų ir eilių apie marias, prekeivių ir visokių gardėsių, bet ir pagarbos geriausiai dirbantiems, gražiausiai besitvarkantiems kraštiečiams. Pagerbti ir iš marių negrįžę žvejai – tradiciškai jų šeimoms perduotas vainikas, kurį artimieji nuvežė prie paminklo Ventėje.
Džiaugėsi Prezidentės atvirlaiškiu ir mero dovana
Dar iki oficialios Marių šventės pradžios Kintų miestelio aikštėje įsikūrę tautodailininkai ir prekybininkai su nerimu žvalgėsi į dangų: prapliups lietus ar ne. Mažiau dėl to rūpinosi katilus kaitę Šturmų – Ventės bendruomenės ir Kintų medžiotojų klubo nariai: palapinėse įsitaisę ir stalus suneštinėmis vaišėmis nukloję, ir tie, ir anie tikino, kad joks lietus nei bendruomeniškumo dvasios, nei jų ugniakurų liepsnos vis tiek neužgesins.
Susirinkusiuosius sveikinusi renginio vedėja, Kintų Vydūno kultūros centro vadybininkė Asta Neimantienė sakė, kad ši šventė, su kuria užaugo jau ne viena kintiškių karta, skiriama darbštiems šio krašto žmonėms, garsinantiems seniūniją savo darbais. Ji kvietė visus smagiai pasibūti, o grįžtant namo nepamiršti lauktuvių namiškiams parvežti.
Pakėlus Kintų seniūnijos vėliavą, šventės dalyvius pasveikino seniūnas Antanas Kližentis. Anot seniūno, Neptūnas nepagailėjo kraštui nei vėjo, nei lietaus, bet jis linkėjo, kad šių gamtos išdaigų nepabūgę kintiškiai ir jų svečiai namo išsineštų pasibuvimo su kraštiečiais džiaugsmą ir būtinai į šventę grįžtų kitais metais.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės atvirlaiškį, kuriame Kintų bendruomenei dėkojama už tai, kad kartu kuria Lietuvą, perskaitė Kintų bendruomenės pirmininkė Sigita Kasparavičienė.
Nekreipti dėmesio į lietų kintiškiams linkėjo ir savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, nes, anot jo, Kuršių marios ir vanduo – neatsiejami Kintų šventės akcentai. Meras atvyko ne tuščiomis – dovanų kintiškiams jis atvežė japoninio šermukšnio medelį ir pažadėjo kitais metais atvežti dar vieną tokį pat.
Įvertintas bibliotekininkių iniciatyvumas
Savo šventės metu kintiškiai kasmet prisimena iš marių negrįžusius saviškius. „Tegu ilsisi ramybėje“ – tokiais žodžiais palydėdami renginio vedėjai gyvų gėlių vainiką šiemet perdavė Rasai Kaknevičienei ir Astai Gužauskienei – moterims, kurių artimuosius pasiglemžė Kuršių marios. Jos vainiką nuvežė ir žvakelę uždegė prie paminklo „Negrįžusiems iš Kuršių marių“ Ventėje.
Neužmiršti ir gyvieji. Komisija, kurią sudarė seniūnas A.Kližentis, bendruomenės pirmininkė S.Kasparavičienė ir jos narė Ingrida Cyrolies, ne vieną dieną važinėjo po apylinkes, dairydamiesi, kaip seniūnijos žmonės tvarkosi savo sodybose. Anot komisijos narių, jų širdys džiaugėsi matant, jog ir miestelis, ir aplinkiniai kaimai kasmet vis labiau gražėja, o kai kuriuos sodybų šeimininkus vertėtų apdovanoti kiekvienais metais.
Šiemet pasirinktos trys sodybos, kurios, komisijos nuomone, per metus padarė didžiausią pažangą. Tad dovanos – kuponai įsigyti dekoratyvinių augalų Ritos Tamašauskienės ūkyje – atiteko individualios sodybos šeimininkams Elvyrai ir Remigijui Petkams, kūrybingai kolektyvinį sodą puoselėjantiems Jūratei ir Sauliui Ukrinams ir gražiausiu savo daugiabutį pavertusiems Vydūno g. 6 namo gyventojams.
Malonus netikėtumas laukė Kintų bibliotekos darbuotojų, apie kurį informavo į šventę atvykusi Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Jolita Baltutienė. Paaiškėjo, kad pavasarį Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijos skelbtame konkurse kintiškės bibliotekininkės iškovojo Bendruomeniškiausios bibliotekos titulą. Jis suteiktas už įvairiapusišką veiklą, iniciatyvumą telkiant bendruomenę, bendradarbiavimą su kitomis institucijomis.
Kintų bibliotekoje dirba Nijolė Justienė ir Vaida Nausėdaitė, o pastaruoju metu motinystės atostogų išėjusią V.Nausėdaitę pakeitė Vitalija Vyšniauskienė. Pasak J.Baltutienės, būtent V.Nausėdaitės iniciatyvumas Kintų bibliotekai pelnė ir konkurso laureatės titulą. Bet pačios bibliotekininkės sakė manančios, jog be kintiškių smalsumo, noro skaityti ir viską žinoti, dalyvauti renginiuose, biblioteka nebūtų to pasiekusi.
Bangpūtys pareikalavo prisiekti
Dar nesibaigus oficialioms padėkoms miestelį sudrebino automobilių sirenų gausmas. Nesuprasdami, kas darosi, kintiškiai kišo galvas iš po skėčių ir dairydamiesi vieni kitų klausinėjo, kas čia vyksta? Kol pamatė link šventės vietos pasukusį policijos lydimą laivą, kuriame puikavosi garbingiausias šventės svečias – Bangpūtys su būriu dailių undinėlių ir… piratų (tiesiog neįtikėtina draugystė). Pastarieji pasakojo šį vandenų valdovą suradę Aukštumalos pelkėje, kur jis „kapanojosi ištisą savaitę“.
Bet „išsikapanojęs“ svečias atrodė dar labai tvirtas ir nieko nelaukęs suskubo vesti savo tvarką. Prisidėjęs prie sveikinimų ir apdovanojimų, jis žiūrovams liepė… prisiekti: „Daug kalbėti, bendrauti ir šypsotis; be reikalo nevaikščioti prie marių, o nuėjus nedrumsti jų vandens; vandenį naudoti tik ilgiems liežuviams nuplauti, o varžybų metu drumsti tik varžovų mintis; be reikalo netrypti marių pakrantės, miško, šventės aikštės, o trypti tik su šokėjais; nešūkauti, nerėkauti, negąsdinti marių gyventojų, nežadinti vėjų, o rėkauti tik varžybų metu savo kaimynui į ausį arba įlindus gilyn į mišką…“
Panašių reikalavimų Bangpūtys išsakė nemažai, ir kintiškiai kantriai paskui jį kartojo žodį „Prisiekiu“. Tuo paklusnumu pelnė jūrų valdovo malonę – buvo pašlakstyti marių vandeniu.
Tada darbo ėmėsi piratai – kvietė visus dalyvauti rungtyse, atrakcijose ir fotosesijoje, apžiūrėti asociacijos „DriftDevil“ automobilių parodą, jėgas išbandyti šaškių, šachmatų ir šaudymo turnyruose, pamatyti savų ir atvykusių meno kolektyvų programas. Tinklinio ir krepšinio aikštelėse nepralenkiami buvo Šyšgirių vaikinai, bendruomenių varžytuvėse visus nurungė „Mingės nėgės“.
Iki pat vėlaus vakaro veiklos užteko visiems, jos norėjusiems.
