Projekto tikslas buvo organizuoti jaunimui neformalaus švietimo profesinius mokymus ir savanorišką praktiką muziejaus restauravimo centre bei paskatinti jaunimo motyvaciją darbinei veiklai.
Paskatino vietinės problemos
Vykdyti tokio pobūdžio projektą paskatino šios Šilutės mieste egzistuojančios problemos: didėjantis jaunimo nedarbas, mažėjantis jaunimo užimtumas ir integravimas į švietimo ir darbo rinką bei restauratoriaus profesijos darbuotojų stygius Šilutės Hugo Šojaus muziejuje.
Projekto dalyviai – 8 Šilutės profesinio mokymo centro moksleiviai atėjo su skirtingais poreikiais ir lūkesčiais, ambicijomis, tikslais bei iššūkiais.
Šilutės profesinio mokymo centras ruošia įvairių sričių amatininkus, todėl sumanyta, kad būtent jų moksleivius galima būtų įtraukti į šią programą. Norėjosi, kad nauja veikla vienodai įtrauktų ir būtų įdomi kiekvienam dalyviui. Todėl visą projekto laikotarpį juos lydėjo mentorė, Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorės pavaduotoja Natalija Kučinskaja. Mentorės tikslas buvo organizuoti veiklas, skatinti augti, tinkamai nuteikti mokymuisi, stiprinti ryšius ir santykius tarp dalyvių ir lektorių.
Vyko trys veiklos
Projekto įgyvendinimo metu buvo numatytos trys veiklos: medinių elementų restauravimo mokymas, savanoriška praktika darbo vietoje, bei motyvacijai ir darbinei veiklai skatinti edukacinė išvyka.
Medinių objektų restauravimo mokymai vyko Kauno kolegijoje pagal jos parengtą neformaliojo profesinio mokymo programą. Šioje įstaigoje sukurta visa mokymo bazė teorijos ir praktikos žinioms gauti, todėl projekto dalyvių mokymai vyko Kaune. Mokymai vyko keliais būdais: mokymasis individualiai ir grupėje, demonstravimas, praktiniai darbai. Paskaitose reikalingos žinios ir įgūdžiai buvo įgyjami teoriniu būdu bei atliekant praktines užduotis.
Kauno kolegijos Dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo katedros dėstytojai projekto dalyviams suteikė žinias apie pagrindinius Lietuvos ir kitose šalyse augančias medžių rūšis, medienos ypatumus, įvairius baldų stilius ir jų skirtumus, baldų pažeidimus. Praktikos metu dalyviai mokėsi nustatyti restauruojamo objekto autentiškumą, istorinę reikšmę, pakenkimus. Jie atliko įvairius nesudėtingus konservavimo ir restauravimo darbus (dažų nuėmimo, gruntavimo, šlifavimo, lukšto priklijavimo, trūkstamų fragmentų atstatymo ir t.t.), reikalaujančius ypatingo kruopštumo ir atsakingumo.
Projekto dalyviams teko dirbti su didelę vertę turinčiais objektais, todėl jie buvo mokomi atsakingai priimti sprendimus, siekti aukštesnių rezultatų ir asmeninės pažangos, kūrybiškai mąstyti, ieškoti ir surasti naujų, dar nežinomų problemos sprendimo būdų. Baigus 72 valandas vykusius mokymus, kiekvienas dalyvis gavo kolegijos pažymėjimą apie išklausytą kursą.
Vyko ir seminaras Vilniuje
Po mokymų dalyviai atliko praktiką H. Šojaus muziejuje, nes praktiniai mokymai – viena iš sudedamųjų projekto dalių, kurią atlikti būtina norint įsidarbinti. Savanoriška praktika darbo vietoje taip pat buvo sudaryta iš dviejų dalių: praktikos muziejaus restauravimo centre ir praktikos apibendrinamojo renginio.
Pirmos dalies metu, vadovaujant muziejaus darbuotojui, praktikos vadovui Antanui Jakui, dalyviai įtvirtino Kauno kolegijoje gautas žinias. Kiekvienas dalyvis praktikos metu turėjo galimybę save išbandyti tvarkant atskirą muziejinę vertybę. Antroje dalyje Šilutės turizmo informacijos centre buvo surengtas praktikos apibendrinimo renginys, kuriame dalyviai eksponavo savo darbus, dalinosi įgyta patirtimi, įspūdžiais.
Paskutiniu projekto etapu tapo edukacinė išvyka – seminaras į Vilnių. Projekto dalyviai, lydimi vadovės vyko į P. Gudyno restauravimo centrą, kuriame dirba daugiau kaip 60 įvairios specializacijos aukštos kvalifikacijos restauratorių ir tyrėjų. Ekskursiją po centrą vedė meninių baldų restauratorius Robertas Švelnikas, savo veiklas pristatė ir kiti centro darbuotojai.
Jaunimas susipažino su įvairių sričių restauratorių darbo specifika, prietaisais, įrankiais. Didelį įspūdį moksleiviams paliko restauruojami didžiuliai XVII amžiuje pagaminti rėmai, per visą perimetrą puošti cherubinais, bei IX – XI a. vikingų kalavijas. Jie pamatė, kad restauratoriaus darbas reikalauja kruopštumo, atidumo, atkaklumo ir kantrybės, bet kokio muziejinio objekto restauravimas susideda iš daugelio operacijų ir gali užtrukti ne vieną mėnesį. Projekto dalyviai suprato, kad restauratoriui nepakanka turėti tik geras rankas ir išmanyti įvairius meistrystės darbus, tačiau reikia turėti profesionalių žinių, įgūdžių, specialių priemonių.
Dėl šalyje paskelbtos Covid-19 pandemijos projektas užstęsė 2 metus, tačiau 2021 metų pabaigoje buvo sėkmingai baigtas. Tikimės, kad šio projekto mokymo veiklos prisidės prie dalyvių užimtumo didinimo, paskatins juos ateityje pasirinkti restauratoriaus profesiją, o praktinių įgūdžių ugdymas darbo vietoje pagerins galimybes įsilieti į darbo rinką. Tikimės, kad bent vienas projekto dalyvis ateityje sieks įgyti restauratoriaus specialybę ir įsidarbins Šilutės H. Šojaus restauravimo centre.