Projektų investicijos gražina miestą
Pristatydamas savo veiklos ataskaitą už 2021 m., rajono meras Vytautas Laurinaitis sakė, kad Šilutės miestas praėjusiais metais pradėjo keistis iš esmės. Tvarkoma miesto gatvių infrastruktūra, daugiabučių namų kiemai, Šilutė gražėja. 2021 m. čia pradėti vykdyti net trys itin dideli projektai. Vienas jų – Šilutės kultūros ir pramogų centro rekonstrukcija. Šis projektas, kurio vertė 5 500 000 Eur, vis dar vykdomas, tačiau jau rekonstruota pastato išorė, įrengtos vidaus erdvės, inžinerinės sistemos.
Praėjusiais metais pradėtas statyti Sporto ir sveikatingumo kompleksas. Šio projekto vertė – 6 600 000 Eur. Šiuo metu sutvarkytas pastato fasadas, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, pastato inžinerinės sistemos, baigiamos įrengti baseino ir SPA zonos.
Keičiasi ir Šilokarčemos kvartalas. Sutvarkytas Šyšos pylimas ir įrengtos sėdimos vietos, pradėtas kloti trinkelių grindinys, įrengtas parkas ir apšvietimas upės kilpoje. Projekto, kurio vertė siekia 4 500 000 Eur, įgyvendinimo darbai irgi vis dar vyksta.
Taip pat įgyvendinamas istorinio Šilutės parko sutvarkymo projektas, kurio vertė – 2 600 000 Eur. Įgyvendinant šį projektą įrengti pėsčiųjų takai ir apšvietimas, pagrindai universalioms aikštelėms, pastatyti tiltai per Šyšos upę.
Mieste atliktas Nemuno, Sodų gatvių kapitalinis remontas, privažiavimo prie pastato, esančio Tilžės g. 22 A, kapitalinis remontas.
Administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Žebelienė kalbėjo, jog Šilutės lopšelyje – darželyje „Ąžuoliukas“ suremontuotos dviejų grupių patalpos, įrengtas neįgaliųjų liftas, aprūpinta baldais ir priemonėmis, o Šilutės lopšelyje-darželyje „Pušelė“ atnaujintas inventorius, patalynė. Atliktas miesto stadiono remontas – įrengta dirbtinės žolės danga, pažymėtos aikštelės ribos. Projekto vertė – 295 000 Eur.
Trūksta pėsčiųjų perėjų
Išklausę vadovų ataskaitų dėl rūpimų klausimų į valdžios atstovus kreipėsi ir susitikime dalyvavę šilutiškiai. Viena pirmųjų klausimą uždavė Laučių kaimo bendruomenės pirmininkė Sonata Dauskartė. Anot jos, smagu laučiškiams, kad pro jų kaimą besidriekiantis pagrindinis kelias link Žemaičių Naumiesčio jau yra puikiai rekonstruotas. Tuo pačiu sutvarkytos ir abipus kelio esančios autobusų stotelės laukiantiesiems. Deja, kai šiame kelyje yra toks intensyvus automobilių srautas, daug keblumų gyventojams kyla norint pereiti iš vieno kelkraščio į kitą. Tiesiog nėra įrengta jokia pėsčiųjų perėja. Tai kelia daug pavojų, ypač mokiniams ar vyresnio amžiaus žmonėms, kurie, grįžę, pavyzdžiui, iš Šilutės, neturi galimybės saugiai pereiti į kitą pusę, kur Laučių gyvenvietė. Kaip žinia, minimu keliu link Žemaičių Naumiesčio automobiliai lekia nemenkais greičiais, tiek mokiniai, tiek senoliai per kelią turi eiti sparčiai, kad atlekiantis automobilis jų nepartrenktų.
Anot S. Dauskartės, laučiškiams labai reikia pėsčiųjų perėjos, nes taip būtų daug saugiau, o ir vairuotojai labiau atkreiptų dėmesį.
Atsakydamas į klausimą meras V. Laurinaitis sakė, jog šis kelias priklauso ne savivaldybei, o regioniniams keliams. Meras pripažino, kad ši pėsčiųjų problema jam seniai žinoma, savivaldybės administracija ne kartą kreipėsi į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją, siuntė raštus su prašymais, jog būtų atsižvelgta į situaciją ir būtų įrengtos pėsčiųjų perėjos. Kol kas, anot mero, konkrečių veiksmų iš VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos nesulaukta. Paskutiniame savivaldybės administracijos susitikime su Lietuvos automobilių kelių direkcija sutarta, jog bus peržiūrėti dokumentai, išanalizuota situacija ir, patvirtinus metodiką svarstoma dar kartą.
Skęsta Dorės g. gyventojai
Jau ne vienerius metus besitęsiančia „potvynio“ problema piktinosi ir Šilutės Dorės gatvės gyventojai. Anot jų, pastaroji gatvė ypač praėjusį pavasarį jau buvo patvinusi neišbrendamai, o jie atsidūrę tikrai nepavydėtinoje padėtyje. Dorės gatvėje yra užsinešę drenažai, lietaus nubėgimo sistema. Kai tik gausiau palyja arba tirpstant sniegui, gatvėje tyvuliuoja ištisi „ežerai“, o gyventojų namų rūsiuose taip pat iki kelių pilna vandens. Kai kas iš vietos gyventojų net yra pradėję patys siurbti vandenį iš rūsių, bet tai, anot jų, kova su vėjo malūnais. Išpumpuotas vanduo neturi kur nutekėti ir vėl sugrįžta į rūsius. Tas rūsius skandinantis vanduo gadina ne tik inventorių, bet ir viską, kas yra rūsiuose, pūdo namus.
Anot Dorės gyventojų, ši problema jau trunka ne vienerius metus, kiek buvo kreiptasi į valdžios atstovus, reakcijos jokios. „Aš su šia problema ne kartą kreipiausi į patį merą, rašiau raštą ir Tarybos nariams. Jie – ne statytiniai, o mūsų, žmonių, išrinkti, todėl tiesiogiai ir kreipiuosi į juos“, – dėstė vienas gyventojų ir piktinosi, kad jokio teigiamo rezultato nepasiekta.
Apie Dorės gatvės potvynio problemą paklausėme ir Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus. Jis sakė, kad situaciją perdavė ir ją vertina Kaimo reikalų skyriaus specialistai. Šio skyriaus vedėjas Povilas Budvytis sakė, jog šiuo atveju jokie gelbėjimo darbai šios gatvės gyventojams dar nėra įmanomi. Gatvėje yra sugriuvusi sena drenažo sistema, kurios rekonstrukcijai šiuo metu reikėtų apie 40 tūkst. Eur. Tokių pinigų Kaimo reikalų skyrius neturi. Anot P. Budvyčio, išgelbėti Dorės gyventojus gali tik drenažo rekonstrukcijai parengtas koks nors ES projektas, tačiau kol kas ir kvietimų tokioms paraiškoms nėra.
Apibendrinant Dorės gyventojų situaciją, galima sakyti, kad Skęstančiųjų gelbėjimas ir čia yra pačių skęstančiųjų reikalas.