Kelionė į Italiją nebuvo pirmoji mano gyvenime, tačiau šįkart važiavau ne turistiniais tikslais. Priešpaskutinį balandžio sekmadienį mūsų Palangos dydžio Seregno miestelyje įvyko 26-asis Pasaulio ir 21-asis Europos 100 km čempionatai.
Pasiruošimas
Pasiruošimas 4-ajam mano gyvenime pasaulio ir Europos čempionatui klostėsi taip, kaip ir norisi kiekvienam sportininkui: tikslingai, be traumų ir ligų. Nubėgtų per savaitę kilometrų skaičius siekė nuo 120 iki 160.
Mano treniruotės vietos būdavo įvairios: šaltuoju metu – Klaipėdos lengvosios atletikos maniežas, vėliau keliai link jūros, vasaros estrada, daugiau nei 30 km iš Klaipėdos į tėviškę Vilkyčius.
Tačiau turiu pripažinti: nors toks pasiruošimas atrodo efektingai, nebuvo toks efektyvus, kokio tikėjausi. Buvo momentų, kai jaučiausi kiek išsekęs fiziškai ir psichologiškai. Nuovargis nuo krūvių yra normalus dalykas, šiomis akimirkomis didelį dėmesį skyriau mitybai bei maisto papildams ir sportiniams gėrimams. Ruošdamasis treniruotei gurkšnodavau mineralais aprūpintą sportinį gėrimą, nepamiršdavau jo ir treniruotės metu.
Varžybos
Prieš varžybas jaučiausi gerai, tikėjau savimi. Bet sportas yra sportas, savo galimybes turi įrodyti per varžybas, o ne prieš jas.
Norėdamas vienu žodžiu apibūdinti šias varžybas savo atžvilgiu naudoju vieną žodį – „sudegiau“ dviem prasmėmis. Pirma: pernelyg degiau noru nuversti kalnus, antra sudegiau nuo kaitriosios Italijos saulės. Mes Lietuvoj dar džiaugėmės oro temperatūra, kiek aukštesne nei 10 C ir pirmaisiais saulės spinduliais, o Italijoje varžybų dieną temperatūra šoktelėjo iki 29 C, bėgti 100 km buvo sunkoka. Pirmą ratą (distanciją sudarė 5 ratai po 20 km), kai dar saulės nebuvo, nubėgau lengvai, lengvumą jaučiau ir kirtus maratono nuotolį (3 val. 10 min). Bet paskui prasidėjo sunkiausi kilometrai mano gyvenime. Likusius kiek daugiau nei 50 km bėgau kentėdamas, buvo mintis tik baigti distanciją ne dėl savęs, o dėl komandos. Kai atbėgau į vietą, žyminčią finišą, laikrodis rodė 8 val. 46 min.
Artimiausi planai
Pandemija palietė visas sritis, sporto pasaulis – ne išimtis. Atšauktos ne tik olimpinės žaidynės, bet ir maratonai. Mano du pagrindiniai startai numatyti liepos ir rugsėjo gale. Laiko dar nemažai, todėl neprarandu vilties, tikiu, kad bent vienos šių varžybų įvyks. Pripažinsiu, dabartinė situacija šiek tiek slopina motyvaciją ruoštis varžyboms. Ypatingai tas pasireiškia greičio ir didesnio intensyvumo treniruotėse, kur reikia didelių pastangų. O apsauginės kaukės dėvėjimas treniruočių metu tikrai nėra bėgikų svajonė, bet dabar tai tenka išgyventi.
Stengiuosi išlikti pozityvus ir tikiu, kad Lietuvos 100 km bėgimo čempionate būsiu geros formos. Organizatoriai užtikrino, kad apie varžybų atšaukimą kol kas negalvoja. Daugiau abejonių dėl bėgimo Europos čempionate, kuris numatytas rudenį Italijoje. Organizatoriai dar varžybų oficialiai neatšaukė, bet gali būti, kad debiutą 24 valandų bėgime teks atidėti. Bet nenuleisiu rankų ir pasinaudosiu proga paprašyti pamario žmonių palaikyti savo kraštietį. 24 valandų Europos bėgimo čempionatas numatytas Italijoje, Veronos mieste, kuris žinomas iš Šekspyro „Romeo ir Džiuljetos“ ir dažnai vadinamas ,,Meilės miestu“.