„Straipsnyje teigiama: „Praėjusiais metais kintiškiams pavyko įgyvendinti vieną iš bendruomenės lūkesčių – suremontuoti pėsčiųjų taką Uogalių kaime, Kuršių gatvėje“. Ši informacija yra klaidinga ir tai gali patvirtinti visi Uogalių gyventojai, kasdien priversti eiti apgriuvusiu keliu. Tako danga yra visiškai netinkama dviračių, vaikų vėžimėlių bei žmonių su negalia vežimų judėjimui.
Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad gyventojai nesirūpina savo kaimo likimu ar yra abejingi valdžios sprendimams. Juk būtent kaimo gyventojai dar 2019 metais, susirūpinę tako saugumu ir vienbalsiai tardami, kad takelio remonto būtinybė yra neišvengiama, patys ėmėsi iniciatyvos dėl tako renovacijos. Buvo surinkti gyventojų parašai ir kreiptasi su oficialiu prašymu į Šilutės rajono savivaldybės administraciją.
Gyventojai nežada sustoti kovoje už saugų taką. Nejaugi tam, kad reikalai pasistūmėtų į priekį, mes turime sulaukti nelaimingo atsitikimo? Ar būtina buvo kartoti per susirinkimą su valdžia daug kartų išdėstytus argumentus bei prašymus, kai viskas yra pateikta dokumentaliai?
Straipsnio antraštė liaupsina Kintų miestelio seniūno nuopelnus. Be abejo, seniūnas žino visus „vietinių vargus ir džiaugsmus“, tačiau daug metu eidamas šias garbingas pareigas, pastaruoju metu vengia tinkamai atstovauti savo bendruomenės interesams, atmestinai rūpinasi miestelio gerbūviu. Opiu gyventojams tako remonto klausimu, seniūnas neteikė pagalbos tarpininkaujant su valstybinių institucijų atstovais.
Po ilgų diskusijų savivaldybė buvo informavusi gyventojus, kad takas pagaliau buvo įteisintas ir yra planuojami jo remonto darbai. Tačiau po 2019 metais gauto Šilutės savivaldybės atsakymo į gyventojų prašymą, daugiau oficialių dokumentų, patvirtinančių tako renovacijos proceso eigą, gyventojai nesulaukė. Kalbinami valdžios atstovai patikina, kad reikalai juda į priekį, bet žodžiai taip ir lieka pažadais.