Vagys nesibaimina nei šviesos, nei augintinių

Vagysčių įsibraunant į svetimus namus mažėja, ilgapirščių apsukrumas – vis dar viena didžiausių tautiečių baimių. Tyrimas rodo, jog lietuviai mieliau prašo artimųjų ar kaimynų pagalbos, o į profesionalią pagalbą dar žiūri vangiai, nors apsaugos sistemos ne tik užkerta kelią vagystėms, bet ir apsaugo nuo kitų nelaimių.

diena.lt nuotr.

Pernai užregistruota 20 proc. mažiau vagysčių: 2020-aisiais 10 673, o pernai – 8 555. Dalis jų susiję su įsibrovimų į butus, namus, kitas erdves. Mažėjimą iš dalies lėmė ir pandemija, skatinusi gyventojus daugiau laiko leisti namuose. Bet situacijai pagerėjus, žmonės pradėjo aktyviau keliauti, sugrįžo į darbą biuruose.

Saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ atstovas Žilvinas Andrulis sako, kad tai ilgapirščius vilioja grįžti prie neteisėtų veiklų. Nors pastaraisiais metais vagysčių mažėja, fiksuojamas išaugęs patiriamų nuostolių dydis: anksčiau vidutiniai nuostoliai siekė 600 eurų, paskutiniu metu – 1500 eurų ir daugiau.

„Kiekvienas būstas, ypač atostogų metu ir ypač jei apie jas viešai skelbiama, tampa vagių taikiniu. Žinoma, nebūnant namuose gali įvykti ir kitų nelaimių: kilti gaisras ar netikėtas užliejimas. Nei vieno, nei kito iš anksto numatyti negali, bet užbėgti įvykiams už akių įmanoma įsirengiant apsaugos sistemas, kurios apima ne tik judesio jutiklius, bet gaisro ir vandens nuotėkio aptikimo jutiklius“, – sako Ž. Andrulis.
Kylant nerimui dėl būsto saugumo, tarp populiariausių priemonių rikiuojasi primityvūs sprendimai. Daugiau kaip pusė apklaustųjų prašo namus patikrinti artimųjų ar kaimynų, trečdalis yra pasiryžę grįžti iš kelionės ankščiau tam, kad nepaliktų būsto be priežiūros.

Tarp veiksmų, kurių gyventojai imasi siekdami padidinti būstų saugumą išvykstant, dažniausias atsakymas buvo langų uždarymas. 30 proc. respondentų palieka namų raktus artimiesiems ir kaimynams, dalis namų pasitelkia augintinius arba šviesos šaltinius, kuri galėtų atbaidyti nusikaltėlius. Tokie būdai nėra veiksmingi.

Tik nedaug respondentų, dalyvavusių apklausoje, nurodė, jog namų saugumo prevencijai naudoja apsaugos sistemą.

„Vienas dalykas turėti įrengtas kameras ir stebėti per nuotolį savo būstą arba turėti signalizaciją, o visai kas kita, kai sistemos yra prijungtos prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro. Jei, pavyzdžiui, vykstant vagystei sureaguos jūsų signalizacija, tačiau to laiku nepastebėsite, užkirsti kelią vagystei nėra jokių galimybių. Apsaugos sistemos, prijungtos prie saugos tarnybos pulto, garantuoja, jog į signalą bus sureaguojama nedelsiant“, – sako pašnekovas.