Artėjant didžiosioms metų šventėms malonią staigmeną patyrė Turgaus aikštėje gyvenanti šilutiškė Justina Voronina – moters namuose žiedą išskleidė alijošius.
15 metų šį augalą auginanti moteris sako pirmą kartą pamačiusi jo žiedą, todėl tokiu netikėtumu ir jai žinomais sveikatos stiprinimo receptais panoro pasidalinti su „Šilutės naujienų“ skaitytojais.
O tiems, kas irgi norėtų sulaukti pražystant šį ypač retai žydintį augalą, ji turi vieną patarimą: alijošių reikia prižiūrėti kaip žmogų.
Pražydo pirmą kartą
Ištisus pusantro dešimtmečio auginamas vaistinis augalas, pasak jo šeimininkės, ypač sparčiai stiebtis į viršų pradėjo prieš porą metų, paskutinį kartą persodintas. Dabar keli jo stiebai jau ne tik pasiekė pačios J.Voroninos ūgį, bet ir ją praaugo.
„Reikia prižiūrėti kaip žmogų“, – taip šilutiškė apibūdina alijošiaus auginimo ypatumus. Ir pasakoja, jog laikosi taisyklės savąjį augintinį ir arbatos likučiais pagirdyti, ir kavos tirščiais pamaloninti. Būtinai – šiltais, kad jo šaknys streso nepatirtų. Dar kartais nuėmusi senų žemių sluoksnį užpila naujos, puveningos.
Tai gėlių augintojams seniai žinomi patarimai, kurie padeda užauginti vešlius augalus. Akivaizdu, kad J.Voroninos alijošius jai už rūpestį su kaupu atsidėkoja: jo ne tik aukštis įspūdingas, bet ir lapai stori, mėsingi, kai kurie net prie pusmetrio ilgio jau artėjantys.
J.Voroninos kambariuose saulės nėra daug, bet, jos žiniomis, alijošiui jos ir nereikia.
J.Voronina augina toli gražu ne pirmą savo alijošių, bet tokio dydžio šis vaistinis augalas jos namuose išaugo pirmą kartą, nors ir kitus savo alijošius ne mažiau rūpestingai prižiūrėdavo. Pirmą kartą dabartinis milžinas ir pražydo Justinos namuose, o ir kitur žydinčio jo moteris nėra mačiusi.
Augina tik vaistinius augalus
Šilutiškė nelaiko savo alijošiaus tik „dėl grožio“, kai reikia, juo ir pati gydosi. Tiesa, laužia lapus tik nuo vieno stiebo, kitų neliečia, kad augalo vaizdas būtų gražus.
Nežinantiems visų gydymosi alijošiumi gudrybių moteris pataria nulaužtus lapus pirmiausia mažiausiai tris paras palaikyti šaldytuve (bet ne šaldiklyje). Jos žiniomis, taip laikant augalą šiek tiek keičiasi jo struktūra ir po to jis tampa dar vaistingesnis.
Po to supjausčius lapą gabaliukais užpilti medumi ir palaikyti dar tris paras. Tuomet jau galima vartoti ir tai esąs geriausias vaistas nuo kosulio.
Moteris sako kai kada (jei tingisi taisyti užpiltinę) vieną – kitą lapą tiesiog sukramtanti ir yra įsitikinusi, kad tai irgi labai sveika, lengvina kosulį ir gerklės skausmą. Žinoma, alijošiaus lapai nėra gardumėlis, atvirkščiai – kuo augalas senesnis, tuo jie kartesni, bet tai esanti menka bėda – svarbiausia, kad tai padeda išlaikyti sveikatą.
Atsiradus žaizdelei ją irgi patepa lapo minkštimu.
J.Voroninos namuose auga ir dar keli vaistiniai augalai – vadinamasis auksinis ūsas ir kalankė. Pastaroji irgi gydo žaizdas, jos lapus užpylus degtine galima trinti skaudamus sąnarius ir skausmas mažėja. Auksinio ūso lapus J.Voronina užpila karštu vandeniu ir geria kaip arbatą. Jos žiniomis, tai labai sveika sergantiems cukriniu diabetu, mažina skrandžio uždegimą.
Vaistinėmis savybėmis nepasižyminčių, tik dėl grožio auginamų gėlių moteris beveik neaugina, išskyrus vieną sanpauliją ir vieną dovanotą orchidėją.