Įkroviklių gausa namuose – rizika
Bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad lietuviai, išvykdami iš namų savaitgaliui ar atostogoms, daugiau dėmesio nei latviai ir estai skiria būsto ir turto saugumui. 76 proc. lietuvių, palikdami namus, išjungia visus elektronikos prietaisus bei įrenginius, taip elgiasi 73 proc. latvių ir 70 proc. estų.
„Lietuvos žmonės yra išsiugdę tvirtą įprotį išjungti elektros prietaisus. Dažnai namuose ne tik visi elektros lizdai, bet ir visos prailgintuvo, sujungiančio elektros prietaisus į vieną lizdą, jungtys būna užimtos. Išvykstant svarbu apžiūrėti, kad visos jos liktų tuščios. Rizikinga palikti įjungtus išmaniųjų telefonų, laikrodžių, apyrankių ir kitų prietaisų įkroviklius, rekomenduojama išjungti ir robotų įkrovimo stoteles, buitinę techniką“, – sako „Gjensidige“ atstovė Viktorija Katilienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad ne visuose namuose elektros instaliacijos yra tinkamos tokiam prietaisų kiekiui. Anksčiau gyvenamosios patalpose elektros instaliacijos buvo projektuojama daug mažesnėms apkrovoms.
Šiais laikais žmonės naudoja daug daugiau ir galingesnius prietaisus: tai skalbyklės, džiovyklės, orkaitės, kaitlentės, mikrobangų krosnelės, elektriniai virduliai, siurbliai robotai, kompiuteriai. Į tinklą vienu metu sujungiama daug tokių prietaisų, todėl tinklas neatlaiko, o elektros laidai silpnosiose vietose gali pradėti kaisti ir įplieksti ugnį. Būtina periodiškai apžiūrėti prietaisų elektros laidus, namuose įvertinti elektros instaliacijos apkrovas.
Atjungia vandenį ir įjungia signalizaciją
Pusė Lietuvos žmonių išvykdami iš namų juose atjungia vandenį. Taip elgiasi beveik trečdalis Estijos ir 38 proc. Latvijos gyventojų.
„Vandens padarytos nelaimės sudaro didžiausią dalį namuose įvykstančių draudžiamųjų įvykių. Trūkę kanalizacijos ar vandentiekio vamzdžiai, be priežiūros paliktų skalbimo mašinų gedimai, vandens šildymo katilų avarijos daug nuostolių pridaro ir užlietiems kaimynams. Norint to išvengti, vandens atjungimas yra vienintelė efektyvi priemonė“, – kalba V. Katilienė.
Gyvenamųjų patalpų apsaugai Lietuvoje daugiau žmonių nei Latvijoje bei Estijoje naudoja signalizaciją: išvykdami ją įjungia ketvirtadalis lietuvių, kaimyninėse šalyse – po 15 proc. Santykius su kaimynais lietuviai taip pat aktyviau pasitelkia namų saugumui užtikrinti. Beveik kas antras paprašo kaimynų „užmesti akį“ į paliktus namus. Latvijoje į kaimynus dėl to kreipiasi kas ketvirtas, Estijoje – kas trečias žmogus.
Lietuviai atsakingiau rūpinasi namų saugumu nei kitų Baltijos šalių žmonės. Tik 12 proc. mūsų šalies gyventojų išvykdami nesiima jokių saugumo priemonių – tiesiog užrakina duris. Taip besielgiančių latvių ir estų – po 19 proc.
Apklausa atlikta apklausiant 4 800 Baltijos šalyse gyvenančių žmonių.