Tie, kas ketvirtadienį atėjo į Šilutės visuomenės sveikatos biuro organizuotą seminarą „Praktiniai ir teoriniai patarimai vaikų ir pagyvenusių žmonių sveikatos gerinimui“ nuo šiol tikrai dar trumpiau leis savo vaikams naudotis mobiliuoju telefonu. Nors mažieji bei paaugliai tuo, žinia, tikrai nebus patenkinti, bet jų sveikatai dėl to bus didelė nauda.
Seminare dalyvavęs Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktoriaus pavaduotojas Albertas Barzda pateikė tokius įtikinamus atliktų tyrimų rezultatus, kad visi juos girdėję suaugusieji nuo šiol irgi rečiau ims į rankas mobilųjį.
Renginio metu žinių pasisėmė visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, bendrosios praktikos slaugytojos, švietimo įstaigų darbuotojai, o taip pat savo sveikatai neabejingi ir ateiti nepatingėję šilutiškiai.
Vaikų sveikata priklauso ir nuo aplinkos
Pranešėjas A.Barzda pirmiausia pabrėžė, kad vaikai sudaro apie 18,3 proc. lietuvių populiacijos, tačiau pastaraisiais metais šis skaičius nuolatos mažėja.
Vaikai – ta gyventojų kategorija, kuri mažiausiai tegali, o tiksliau – iš viso negali patys kontroliuoti aplinkos, nuo kurios didele dalimi irgi priklauso jų sveikata. Vaikui augant prasideda ir sveikatos problemos: vystosi dantų ėduonis, trinka regėjimas, prastėja kūno laikysena ir pan.
Nustatyta, kad labiausiai neigiamą įtaką vaikų sveikatai daro dideli mokymosi krūviai, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, turi įtakos būsto problemos ir daugybė kitų dalykų. Pasak A.Barzdos, kasmet vis didesniam vaikų skaičiui nustatoma netinkama laikysena, nuo kurios labai priklauso visų vidaus organų vystymasis, vis didesnei jų grupei reikia akinukų, vis prastesni moksleivių dantys.
Vaikų mirtingumo priežastys dažniausiai yra išorinės – jie žūsta avarijose, nuskęsta ir t.t.
Telefonas nėra nekalta dėžutė
Viena didžiausių pastarojo meto vaikų ir paauglių priklausomybių jau seniai tapo priklausomybė nuo… mobiliojo ryšio telefono. Ir ne tik Lietuvoje: A.Barzdos pateiktais duomenimis, net 70 proc. Europos Sąjungos šalyse augančių vaikų nuo 12 metų nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be telefono.
Mobilusis telefonas nėra tik nekalta maža dėžutė – ji turi siųstuvą ir spinduliuoja elektromagnetines bangas. O šios bangos turi stiprų poveikį žmogaus organizmui. Tyrimais nustatyta, kad šios bangos 1 laipsniu pakelia žmogaus smegenų temperatūrą, jos gali sutrikdyti ląstelių funkcijas, imuninės bei nervų sistemos veiklą, gali sukelti galvos ir raumenų skausmus, stresą, trikdyti miegą ir t.t.
Tiesa, verta nepamiršti, jog ta tiriamųjų grupė naudojosi pirmaisiais telefonų aparatais, kurie nebuvo tokie saugūs kaip šiuolaikiniai.
Dėl „mobiliako“ modelio patiria patyčių
Šalies visuomenės sveikatos biurai atliko mokinių anoniminę apklausą, kurios metu apklausė daugiau nei 2000 moksleivių ir per 400 pedagogų apie jų įpročius naudojantis mobiliuoju telefonu. Paaiškėjo įdomūs dalykai.
Šiandien net 98,6 proc. Lietuvos mokyklų moksleivių turi mobiliąją ryšio priemonę. Net 80 proc. apklaustų moksleivių nurodė, kad telefoną jie įsigijo dar pradinėse klasėse – didžiajai daliai jų šį daikčiuką padovanojo tėvai ar artimieji.
43 proc. apklaustų moksleivių sakė, kad gyventi be šio vieno paskutiniųjų žmonijos išradimų jau nebegalėtų… 57 proc. kartais, o 12 proc. nuolat jaučia įtampą, jei su savimi neturi telefono.
48,7 proc. moksleivių ir laisvalaikį leidžia su mobiliuoju rankoje.
Kad mobilieji kenkia žmogaus sveikatai, sakė suvokiantys 71,4 proc. moksleivių.
Dažniausiai moksleiviai telefonu siuntinėja trumpąsias žinutes, o apie 60 proc. jų per parą prakalba iki 15 minučių. Pamokų metu mobiliuoju kartais pasinaudoja apie 50 proc. moksleivių.
50 proc. mokinių yra girdėję apie saugaus naudojimosi mobiliuoju telefonu taisykles, bet jomis nesinaudoja, o naudojasi tokiomis taisyklėmis tik ketvirtadalis jaunųjų mobiliųjų savininkų.
Ypač sunerimti verčiantis faktas: 9,5 proc. moksleivių nurodė, kad dėl savojo „mobiliako“ modelio patiria draugų patyčias.
Visi kuo mažiau kalbėkime
Tyrimo organizatoriai tėvams ir mokytojams pateikė rekomendacijas. Jose tėvams nurodyta kontroliuoti vaikų kalbėjimo telefonu trukmę, skatinti juos lankyti jiems įdomius būrelius, kartu su vaikais užsiimti jų mėgstama veikla. Mokytojai turėtų organizuoti įvairesnę popamokinę veiklą. Visi suaugusieji turėtų skatinti vaikus, o ir patys kuo trumpiau kalbėti mobiliaisiais – daryti tai tik būtinais atvejais. Jei galima, reikėtų ne skambinti, o rašyti žinutes, naktį nelaikyti įjungtų telefonų prie lovos, o ir dieną, kai nereikia, laikyti juos kuo toliau nuo savęs.
Seminare taip pat kalbėta ir apie vaikų mitybos įpročius bei jų pokyčius pastaraisiais metais, apie pagyvenusių bei senų žmonių fizinio aktyvumo ir sveikatos ryšį. Apie šias problemas kalbėjo lektoriai, to paties centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vadovė Roma Bartkevičiūtė ir jos pavaduotojas Remigijus Zumeras.