Spalio 29 dieną 19 valandą daugelyje Lietuvos miestų sužibo tūkstančiai žvakelių, skirtų tūkstančiams negimusių kūdikių – kasmet Lietuva dėl abortų praranda apie 6000 pradėtų kūdikių.
Laisvos visuomenės institutas trečius metus iš eilės prieš Vėlines rengė pilietinę akciją „Renkuosi gyvybę“, kurios metu visų miestų ir miestelių žmonės tą pačią dieną ir valandą buvo kviečiami uždegti po žvakutę praėjusiais metais dėl abortų gyvybės netekusiems kūdikiams.
Šia akcija siekiama parodyti, kad kiekvienas pradėtas kūdikis turi teisę gimti, o kiekviena kūdikio besilaukianti mama turi teisę sulaukti pagalbos.
Neturime žinių, kad prie tos akcijos būtų prisidėję šilutiškiai, nebent kas nors tyliai uždegė žvakutes savo pražudytiems kūdikiams atminti.
„Šilutės naujienos“ domėjosi situacija mūsų rajone: ar daug moterų ryžtasi abortams, kokios priežastys pastūmėja jas tai padaryti, kaip jos jaučiasi po aborto?
Kalbėjomės su Šilutės ligoninės akušerijos – ginekologijos skyriaus vedėju Gediminu Vaičiūnu ir akušere – ginekologe Aušra Venckuviene.
Reikia padėti besilaukiančioms
„Ar pateisinate abortus?“, – interneto svetainėje silutesnaujienos.lt teiravomės skaitytojų nuomonės. Šiuo klausimu pasisakė 85 žmonės. 10 lankytojų pasisakė nepritariantys abortams, nes užsimezgusi gyvybė turi teisę gimti ir gyventi. 28 lankytojai pritaria abortams, nes moteris su savo kūnu turi teisę elgtis, kaip mano esant geriausia. Didžioji dalis respondentų (47) atsakė, kad nepritaria abortams, tačiau kartais moteriai nebūna kitos išeities.
Nebuvo nė vieno, kuris šiuo klausimu būtų neturėjęs nuomonės, tad akivaizdu, kad abortų tema abejingų nepalieka.
„Tūkstančiai žvakučių įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose sužibs prisimenant tas gležnas, motinos įsčiose užsimezgusias gyvybes, kurios taip ir neišvydo dienos šviesos, nes mamos pasirinko abortą. Šia akcija taip pat siekiama paraginti žmones branginti ir saugoti žmogišką gyvybę bei suteikti moterims reikalingą pagalbą, kurios negavimas gali būti viena iš aborto priežasčių“, – teigė akcijos „Renkuosi gyvybę“ organizatoriai.
Akcijos iniciatoriai bei jų draugai siekė atkreipti dėmesį, kad norint mažinti abortų skaičių, būtina padėti besilaukiančioms moterims ir nepalikti jų vienų lemiamą akimirką. Ir tuomet, kai jos rinksis tarp gyvenimo ir mirties, tarp augančio vaiko ir netekties skausmo, tarp motinystės ir vienatvės, jos tvirčiau rinksis gyvybę.
Abortas – tai ne tik negimusio vaiko gyvybės nutraukimas: moksliniai tyrimai rodo, kad abortas daro didelę žalą ir mamos fizinei bei psichinei sveikatai. Tad padėdami mamai, mes saugome vaiko gyvybę, o gindami negimusį kūdikį, mes saugome moterį.
Tikslios statistikos nėra
Gydytojas G.Vaičiūnas konkrečių skaičių, kiek mūsų rajone per metus atliekama abortų pateikti negali, nes šios procedūros atliekamos ne tik Šilutės ligoninės akušerijos – ginekologijos skyriuje, bet ir privačiuose medicinos centruose. Anot jo, pastaruoju metu mūsų rajone stipriai sumažėję gimdymų, tad atitinkamai mažiau ir abortų.
„Abortų žymiai sumažėjo, turbūt gerą įtaką daro švietimas. Moterys galvoja, kas geriau – ar apsisaugoti, ar nutraukti nėštumą, todėl netikėtų nėštumų atvejų pasitaiko labai retai“, – „Šilutės naujienoms“ pasakojo gydytoja A.Venckuvienė.
Anot A.Venckuvienės, dėl nėštumo išsitirti atėjusios moterys dažniausiai pasirenka gimdyti, o po gimdymo praėjus mėnesiui, ateina pasitikrinti ir klausia, kokius kontraceptikus naudoti. Atvejų, kada moteris pasiryžta nutraukti nėštumą, dabar pasitaiko palyginti retai – vienas per mėnesį arba per du.
Didelę darbo patirtį turinti gydytoja prisimena, kad anksčiau abortai buvo dažnas atvejis: bene prieš 20 metų Šilutės ligoninėje kasdien būdavo atliekama po 10-15 nėštumo nutraukimų.
A.Venckuvienė sakė pažinojusi kolegų, kurie savo darbo praktikos pradžioje griežtai atsisakydavo atlikti abortus, nes tai neatitiko jų moralinių įsitikinimų. Vėliau gydytojų nuomonė pasikeisdavo, nes jie suvokdavo, kad gyvenime būna visokių atvejų, ir kartais nėštumo nutraukimas yra neišvengiama pagalba moteriai.
Išlieka gimdos sužeidimo galimybė
Nėštumo nutraukimą galima daryti iki 12 nėštumo savaitės, iki 5-6 savaitės atliekami vadinamieji atsiurbimai. „Kadangi yra galimybių apsisaugoti, tai nėštumo nutraukimo procedūra yra mokama ir kainuoja apie 90 Eur“, – sako A.Venckuvienė.
Didžioji dauguma nėštumo nutraukimų atliekama chirurginiu būdu, kuomet išplečiamas gimdos kaklelis, pašalinamas vaisius ir išgramdoma gimda. Kaip ir kiekviena chirurginė intervencija, abortas, net ir teisingai atliktas gydymo įstaigoje, gali sukelti komplikacijų.
Atliekant šią procedūra yra tikimybė pradurti gimdą. Statistiškai po abortų apie 5 proc. moterų patiria gimdos, kiaušidžių uždegimus, menstruacijų ciklo sutrikimus, lėtinius skausmus. Kitos kreipiasi dėl nepastojimo, nes iki 30-40 proc. moterų gali likti nevaisingos.
Iki 22 nėštumo savaitės atlikti abortą galima pagal medicinines indikacijas, kuomet nėštumas nesuderinamas sumoters sveikata (tai gali būti onkologinės ligos, širdies ydos, kraujo ligos). Tokio pobūdžio nėštumo nutraukimai daromi stambiuose centruose didžiuosiuose miestuose. Anot A.Venckuvienės, labai reta moteris pasiryžta tokiam išbandymui – turinčios sveikatos problemų moterys apie nėštumą stengiasi sužinoti anksčiau nei iki 22 savaitės.
Brangiausiai kainuoja tabletės
Kontraceptinės tabletės, spiralės, žiedai, pleistrai – sau priimtiną apsisaugojimo nuo nėštumo būdą šiais laikais išsirinkti gali kiekviena moteris.
„Išrašome, pritaikome, pasižiūrime, kas tinka, kas netinka. Pradžioje duodame pabandyti kelis mėnesius“, – pasakojo gydytoja.
Brangiausiai kainuoja geriamosios kontraceptinės tabletės – mėnesiui jų kaina maždaug 10 Eur. Paprasta sidabro ir vario lydinio spiralė, kurią galima naudoti 3 – 3,5 metų, kainuoja apie 80 Eur, hormoninė kontraceptinė spiralė, kuri saugos nuo nėštumo 5 metus, kainuoja virš 100 Eur.
Anot gydytojos, mūsų krašte vienodai populiarūs tiek spiralės, tiek geriamieji kontraceptikai, rečiau moterys naudoja pleistrus. Yra specialūs kontraceptikai maitinančioms mamoms, tačiau juos moterys naudoja retai.
Kraštietės, gyvenančios užsienyje (Airijoje, Anglijoje), sako, kad ten visų rūšių kontraceptikai dalinami nemokamai, net ir brangiosios spiralės.
Kai kurios moterys iš užsienio grįžta su į raumenis suleistais kapsuliniais kontraceptikais, kurių užtenka trejiems metams, po to juos reikia išimti su chirurgo pagalba.
Atkalbėti pavyksta ne visas
A.Venckuvienė prisimena ne vieną atvejį, kada nutraukusi pirmąjį nėštumą moteris vėliau nebegalėjo pastoti. „Tuomet važiuoja tirtis į vaisingumo centrus, suploja didžiulius pinigus ir teigia niekada nepagalvojusios, kad padarytas abortas tiek brangiai kainuos – tiek morališkai, tiek ir finansiškai“, – pasakojo gydytoja.
Norinčias darytis abortą moteris A.Venckuvienė visada stengiasi atkalbėti, kad vėliau joms netektų gailėtis. Būna, kai ateina nėščios moterys, jau turinčios du vaikus, ir sako, kad trečiojo tikrai negimdys. „Paaiškini, pasakai, kad šalia dviejų vaikų ir trečiam vietos tikrai atsiras, juk kompanijoje augti žymiai smagiau. Pasiūlai moteriai pagalvoti, ir po kurio laiko ji ateina jau pasiryžusi gimdyti“, – sako A.Venckuvienė.
Tačiau yra moterų, kurių nepavyksta atkalbėti, jos pasidaro abortą, o vėliau gailisi ir sąžinės graužatis išlieka visą gyvenimą.
Būna atvejų, kai moteris ateina išsitirti dėl penkto, šešto nėštumo ir nori gimdyti. Ir nors uždirba mažai, nesiskundžia, sako, kad susitvarko, turi ką valgyti.