Apsivalymas ugnimi „nudegina“ visas ligas ir taip savaime vyksta išgijimas. Tai – mūsų proproprosenelių gydymosi metodas, kurį seniai užmiršo modernus, civilizacijos patogumų užsūpuotas žmogus, ir kurį visgi prisimena tada, kai pajunta, jog tradicinė – „cheminė“ – medicina jam padėti bejėgė…
To apsivalymo norintys šilutiškiai ir kitų rajonų gyventojai vieną rugpjūčio 27-osios vakarą suko Norkaičių miško keliukais iki Lašų kaimo, kur gyvena ir visų jau laukė Nijolė. Ji bioenergetikė, jogos ir reiki gydymo meistrė, netradicinių mokymų bei netradicinės medicinos atstovė, įvairias apsivalymo ugnimi procedūras daranti jau du dešimtmečius.
Ugnis yra dosni
„Jei sveiksta, jei pasikeičia nors vienas žmogus, sveikesnis, šviesesnis tampa ir visas pasaulis“, – tai ne vienintelė nuostabi nuostata, kurią tą vakarą išgirdo jau temstant į miškų apsuptą sodybą atvykę žmonės. Jauni ir vyresni, šeimos su mažais vaikais ir paaugliais, panašiose apeigose jau dalyvavę ir jas regintys pirmą kartą. Visi tie, kas vertina natūralią mediciną, pasitiki gamtos ir paties žmogaus kūno galiomis. Netikint, apeigų žodžiai praplauks prošal, sielos taip ir nepalietę, o tuo pačiu – ir naudos nesuteikę.
Aplink miško aikštelėje kraunamą didelį laužą vaikščiodama Nijolė primena, kad kūno ir sielos negalių gydymas ugnimi – senas kaip pats pasaulis. Tereikia prisiminti prieš šimtmečius senovės gyduolių propaguotą prideginimą ugnimi, vėliau – medicininių instrumentų sterilizaciją ugnimi, bažnyčios tarnų ir dabar dar naudojamą smilkymą, žvakę, kurią rekomenduojama kuo dažniau uždegti namuose, ajurvedoje naudojamus kvapniuosius aromatus skleidžiančius smilkalus ir t.t.
Be viso šito – dar ir daugelio tautų pamėgtą bėgiojimą žarijomis.
„Niekas nepasikeitė nuo tų laikų, kai Prometėjas uždegė ugnelę“, – sako Nijolė.
Toliau ji pasakoja, kaip bėgant žarijomis, šokant per laužą žmonės išgyja nuo įvairių ligų. Pasirodo, vos kartą perbėgus žarijų taku visos ligos tiesiog „nudega“, sveikatos pasikraunama visiems metams.
„Tokia dosni yra ugnis“, – sako šeimininkė.
Naujiena – tik mūsų laikų žmogui
Anot jos, tai naujiena tik mūsų laikų žmogui, ką tik „nuėjusiam nuo kompiuterių ir pokemonų“. Iš tiesų tai yra tūkstantmečiais žmonijos kauptų žinių atgaivinimas, atsigręžimas į jas tam, kad žmogus taptų sveikesnis.
Laužą vis kurstanti Nijolė ugnį vadina gyva substancija, su kuria reikia elgtis pagarbiai. Į apeigoms skirtą laužą negalima pilti jokių degių skysčių, negalima prie jo nei keiktis, nei gerti alkoholio. Todėl savo svečius ji vaišina namine gira.
Ištisą valandą susirinkusieji mokosi atsikratyti savo agresijos, blogų santykių su artimaisiais ir blogų minčių, savo baimių, žinoma, – ir ligų. Mokosi tikėti, kad jei kiekvienas iš mūsų būsime geresnis, geresnis bus ir visas pasaulis.
Kviečia patikėti savo galiomis
Laužas gęsta ir Nijolė ilgai žarsto žarijas. Taip ji ruošia taką, kad jos svečiai galėtų perbėgti juo.
Drąsūs tik tie, kam toks renginys, – nebe pirmiena, kas važiuoja ir į kituose šalies rajonuose organizuojamus vaikščiojimus žarijomis. Kiti baiminasi karščio. Be reikalo – pirmasis bandymas leidžia pasitikėti ir savimi, ir Nijolės žodžiu.
„Negali būti: nei skausmo, nei karščio nejaučiau… Kaip šitaip?“ – garsiai stebisi pusamžė moteris, negalinti patikėti, kad štai – jau ir ji perbėgo žarijomis. Ir pasijautė esanti tokia lengva, taip apsidžiaugė tuo įspūdžiu, kad nedelsdama vėl stoja į eilės galą ir vėl bėga: kartą, kitą, trečią…
Vėliau patikina Nijolę, jog į šią ugnelės ir bendraminčių šventę ji būtinai atvažiuosianti dar ne kartą.
„Vaikščiojimas žarijomis tai gera psichikos treniruotė, kuri padeda nugalėti baimes, išdegina negatyvą, nuoskaudas, užkrauna geraja energija ir užprogramuoja geresnę savijautą.
Tada pradedame pasitikėti savimi, kardinaliai pasikeičia gyvenimas. Nugalėjus baimę vieną kartą, kitos baimės savaime pradeda nykti. Tai padeda žmogui atsikratyti įvairių fobijų, giliau pažvelgti į savo galimybes gyvenime bei kurti savo materialinę gerovę. Kiekvienas žmogus savyje turi galių, tik reikia jomis patikėti“, – sako bioenergetikė.
Vasaros pabaigoje ji sukviečia į savo sodybą ne tik tuos, kuriems sveika gyvensena jau tapo kasdienybe, bet ir tuos, kurie nori išsilaisvinti nuo pervargimo, įtempto darbo, nuo depresijos, nuo pasenusių nuostatų ir stereotipų, nuo baimių ir įtampų, nuo ligų ir vaistų, kas gadina gyvenimą, trukdo džiaugtis ir būti laimingiems. Tuos, kurie nori atsikratyti tablečių, kurie jau pastebėjo, kad jos pašalina tik pasekmę, bet ne priežastį.
Prie savo laužo Nijolė kviečia ir dar porą kartų per metus – Joninių ir Žolinės dienomis. Tuomet miško aikštelėje taip pat liepsnoja laužas, vyksta ritualai su ugnimi. Sveikatinimo ritualai. Laukiami visi, kas nori.