Kuo giliau į mišką, tuo daugiau ir medžių, arba kuo giliau į šulinį, tuo daugiau ir bakterijų.
Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Edmundas Ciparis sako, kad užliejamose teritorijose gyvenantys ir šulinių vandenį vartojantys žmonės turėtų labai susirūpinti savo sveikata. Vien šiemet iš 14 paimtų vandens mėginių 9-iuose aptiktos bakterijos. Vadinasi, daugiau nei pusė šulinių yra užteršti. Užterštumo rodikliai kasmet vis auga…
Rezultatai blogėja
Šių metų liepą „Šilutės naujienos“ rašė apie pirmąjį pusmetį atliktus tokius tyrimus. Tuomet iš patikrintų 7 šulinių vandens 3-uose aptikta nitratų, viduriavimą ir kitas infekcines ligas sukeliančių bakterijų: žarninis enterokokas ir E-coli bakterijos.
Dar tragiškesnę realybę atvėrė dabar atlikti šulinių, esančių užliejamose teritorijose, vandens laboratoriniai tyrimai. Šįkart iš 7 mėginių 6-iuose aptikta bakterijų, sukeliančių sunkias ar net nepagydomas ligas, kartais – net apsigimimus.
„Deja, mūsų tarnyba negali, tiesiog neturi pajėgumų ištirti visų šulinių, kuriuos turi beveik visos kaimiškose vietovėse esančios sodybos“, – sakė E.Ciparis, ragindamas žmones kuo greičiau susirūpinti savo ir artimųjų sveikata, patiems pasirūpinti šuliniuose esančio vandens tyrimais, išvalyti ir apsaugoti šulinius nuo paviršinio vandens.
Abejoja, kad gyventojai tvarkysis
Anot Šilutės VMVT tarnybos specialisto Manto Norvilio, tirti tie šuliniai, kurių vandenį šeimininkai geria, naudoja maistui gaminti. Birželio mėnesį paimti 7 mėginiai bakteriologiniam ir cheminiam tyrimams iš Saugų seniūnijos skirtinguose kaimuose esančių šulinių. Rugpjūčio mėnesį 7 mėginiai buvo paimti iš Usėnų seniūnijoje esančių sodybų.
Tyrimų atsakymai išsiųsti ir Savivaldybei, ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, ir patiems gyventojams. Bet, Šilutės VMVT specialistai skeptiškai vertina gyventojų sąmoningumą – vargu, ar jie imsis kokių nors veiksmų, kad vanduo nebūtų užterštas.
„Ne iš vieno esame girdėję, kad nieko neatsitiks, jei ir toliau jis gers iš šulinio vandenį. Žmonės įsitikinę, kad nieko bloga neatsitiks, nes juk patys užaugo gerdami tokį vandenį, išaugino savo vaikus“, – sako M.Norvilis.
Deja, šiuo metu nėra taip, kaip buvo prieš keliolika ar kelias dešimtis metų. Vandeniu kasmet vis labiau plinta įvairios bakterijos.
Tyrimai – brangūs
Paklausti, kiek šiuo metu kainuoja laboratoriniai vandens tyrimai, Šilutės VMVT specialistai patvirtino, kad tai – brangus „malonumas“.
Gyventojas, norėdamas išsitirti savo šulinio vandens kokybę, turėtų kreiptis į VMVT. Specialistai duotų sterilius mėgintuvėlius vandeniui paimti, mėginius nuvežtų į Klaipėdos laboratoriją, tereikėtų tik iš anksto suderinti laiką telefonu.
Visas cheminis ir mikrobiologinis vandens tyrimas šiuo metu kainuoja 43,96 Eur. Tačiau gyventojai gali tirti tik atskirus elementus. Pavyzdžiui, nitratų ir nitritų cheminis tyrimas kainuoja 12,74 Eur, mikrobiologiniai vandens tyrimai (norint nustatyti žarninio enterokoko, E-coli bakterijas) – 15 Eur.
Nustačius šulinių vandens užterštumą, gyventojai raginami šulinius išvalyti ir izoliuoti, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo.
Bet paprastai žmonės, ypač – vyresnio amžiaus kaimo gyventojai, nepajėgūs savo jėgomis ir lėšomis išvalyti, dezinfekuoti ir iš naujo vandeniu užpildyti šulinius.
Šilutės VMVT viršininkas E.Ciparis mano, kad ir rajono Savivaldybė galėtų skirti bent dalį iš potvynio padariniams likviduoti gaunamų lėšų žmonių, gyvenančių užliejamoje zonoje, vandens saugai ir kokybei užtikrinti.