Šilutės savivaldybėje per dieną 1000 gyventojų suvartoja 516 dozių kompensuojamųjų vaistų. Tai yra mažiau nei šalies vidurkis, kuris šiuo metu siekia 570. Šią kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizę atliko Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK).
Apie vaistų vartojimo tendencijas mūsų mieste kalbėjomės ir su Gintaru Verbumi – šilutiškiams puikiai pažįstamu „BENU vaistinės“ vaistininku, šį darbą dirbančiu daugiau kaip tris dešimtmečius.
– Gal galite palyginti, kokios vaistų vartojimo tendencijos yra šiandien, ir kokios buvo prieš kelis dešimtmečius? Galbūt anksčiau žmonės mažiau vartodavo vaistų?
– Anksčiau vaistai buvo skirstomi kitaip. Dabar receptiniai ir nereceptiniai vaistai bei maisto papildai labai aiškiai išskirti.
Šiuo metu nereceptiniai vaistai, maisto papildai ir vaistažolės yra savitarnos zonoje, tačiau noriu pabrėžti, kad perkant bet kokius vaistus ar papildus reikia pasitarti su vaistininku. Vaistinėse dirbantys profesionalūs farmacininkai visuomet jus pakonsultuos dėl vaisto ar maisto papildo vartojimo dozės, galimo šalutinio poveikio.
Kalbant apie receptinių vaistų vartojimą, manyčiau, kad ir šiandien, ir anksčiau žmonės jų perka tiek pat, o papildų ir nereceptinių vaistų dabar vartoja žymiai daugiau. Be to, anksčiau vaistinėse nebūdavo jokių kosmetikos priemonių – nei įprastų, nei dermatologinių. Dabar gyventojai šampūnus ir kremus vis dažniau perka vaistinėse.
Pamenu, kai 1983 m. pradėjau dirbti vaistininku Šilutėje, visame mieste buvo tik viena vaistinė, o dabar jų – daugiau nei dešimt. Vadinasi, poreikis pakilo.
– Ar šilutiškiai labiau linkę vartoti antibiotikus, ar labiau gydosi žoliniais, homeopatiniais preparatais?
– Šiandien gydytojai taip pat skatina gydytis natūraliomis priemonėmis, jei tik galima išvengti antibiotikų.
Jau kurį laiką antibiotikai Lietuvoje parduodami tik su receptu, ir tai sumažino piktnaudžiavimą jais – antibiotikų pardavimai mažėja. Beje, antibiotikus parduodantis vaistininkas jų receptą privalo saugoti ne mažiau kaip metus, o šių taisyklių nesilaikantys rizikuoja netekti licencijos.
Deja, tenka girdėti, kad turguose galima jų įsigyti ir be recepto. Tačiau noriu įspėti gyventojus, kad antibiotikus galima vartoti tik gydytojui paskyrus.
– Ar didėja vitaminų, papildų poreikis, o galbūt – atvirkščiai – labiau šių dalykų ieškoma natūraliuose produktuose, maiste?
– Pastebiu, kad pastaraisiais metais „BENU vaistinėje“ gyventojai vitaminus ir papildus perka dažniau. Visgi žmonės yra skirtingi – vieni nori greitesnio rezultato ir geria papildus, kiti stengiasi valgyti kuo labiau subalansuotą maistą, ugdo sveiko gyvenimo būdo įpročius. Tačiau, pavyzdžiui, žiemos metu gauti visų reikiamų maisto medžiagų ir mikroelementų su maistu nėra lengva. Tada gelbsti vitaminai ir maisto papildai.
Anksčiau maisto papildų ir vitaminų asortimentas buvo mažesnis, jie buvo priskiriami vaistams. Šiuo metu jų pasirinkimas tikrai didelis, lankytojai domisi jų nauda, skaito informacinius žurnalus, katalogus.
– Ar pirkdami vaistus žmonės linkę konsultuotis su vaistininkais, ar visgi sprendžia patys, kaip gydytis nereceptiniais vaistais? Ką galėtumėte pasakyti apie nereceptinių vaistų vartojimą nepasitarus su specialistais?
– Labai įvairiai. Vieni gyventojai turi „sirgimo patirties“ ir mano, kad vaistus ir jų vartojimo būdus žino. Jie įsitikinę, kad jie ir taip viską išmano, todėl jokių patarimų nenori girdėti. Pastebiu, kad jaunesni žmonės daug dažniau kreipiasi patarimo. Žmonų atsiųsti vyrai neretai iš viso nesupranta, ko jiems reikia, tad tiesiog telefone parodo vaisto ar papildo dėžutės nuotrauką.
Raginčiau žmones visuomet kreiptis į vaistininkus. Kiekvieno vaisto nauda ir žala priklauso nuo jo dozės. Tai, kad vaistas nėra receptinis, nereiškia, kad jį galima bet kaip vartoti. Pavyzdžiui, populiaraus vaisto paracetamolio per didelės dozės gali būti pavojingos gyvybei. Todėl visuomet kviečiu tartis, konsultuotis.
– Ar pacientai dažnai klausinėja apie vaistų sudėtį, veikliąsias medžiagas, lygina kainas monitoriaus ekrane?
– Ekrane žmonės kainas lygina labai retai. Dažniau tiesiog teiraujasi kainos, kartais paprašo pigesnio analogo. Tačiau jeigu žmogus jau yra vartojęs konkretų vaistą, jis jį ir toliau pirks.
Apie veikliąsias medžiagas ar vaistų sudėtį klausia retas. Daug dažniau žmonės pasako simptomus ir prašo efektyviausio vaisto – visi nori kuo greičiau pasveikti. Tuomet primenu, kad stebuklingų vaistų nėra, ir nuo peršalimo per vieną dieną neįmanoma išgyti.
Labiausiai vaistų sudėtimi domisi alergiški žmonės – jie pasiteirauja apie konkrečias medžiagas, priedus ar skonius.
Žmonėms svarbiau vaistų poveikis, jų vartojimo instrukcijos. Visuomet paaiškiname, kokiomis dozėmis, prieš ar po valgio gerti vaistus, įspėjame, jeigu vaistai turi migdomąjį, šlapimą varantį ar kitokį poveikį.
Šilutiškiai vaistų suvartoja vidutiniškai
VLK atlikta analizė parodė, kad praėjusiais metais vidutiniškai Lietuvoje 1000 gyventojų per dieną suvartojo 1046 dienos dozės vaistų, iš kurių 476 – nekompensuojami, o 570 – kompensuojami PSDF lėšomis. Iš viso kompensuojamuosius vaistus Lietuvoje vartojo daugiau kaip 1,2 mln. žmonių, t.y. 40 proc. šalies gyventojų.
Skiriasi vaistų vartojimo ypatumai šalies regionuose. Štai praėjusiais metais daugiausiai kompensuojamųjų vaistų suvartojo Širvintų (683 dozių per dieną), Vilkaviškio (646), o mažiausiai – Šalčininkų (399), Šilalės (420) ir Neringos (443) savivaldybių gyventojai. Šilutiškiai suvartoja mažiau nei šalies vidurkis – 516 dozių.
Ši analizė atlikta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintą metodologiją, kai vaistų suvartojimas apskaičiuotas pagal nustatytą vidutinį terapinį dienos dozės skaičių, tenkantį 1000 gyventojų per vieną dieną.
„Nepaisant to, kad kompensuojamiesiems vaistams kasmet skiriama vis daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, žmonės už juos taip pat sumoka brangiai. Štai 2015 m. už kompensuojamuosius vaistus vienam gyventojui per metus atitekdavo apie 72 eurus PSDF lėšų, tuo tarpu patys gyventojai primokėdavo apie 18 eurų“, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė.
Jos teigimu, pernai žmonės daugiausiai vartojo kardiologinių vaistų (440 dozių). Tai reiškia, kad 44 proc. šalies gyventojų kasdien išgėrė dienos dozę kardiologinių vaistų. Šios grupės vaistų yra kompensuojama daugiausiai – net 83 proc.
Antroje vietoje pagal suvartotą vaistų kiekį yra nervų sistemą veikiantys vaistai (154 dozės), t.y. 15 proc. Lietuvos gyventojų pernai kasdien išgėrė dienos dozę šių vaistų. PSDF lėšomis jų kompensuojama 38 proc.
Trečioje vietoje pagal suvartotą vaistų kiekį atsidūrė virškinimo traktui ir cukriniam diabetui gydyti skiriami vaistai (125 dozės), kurių kompensuojama 38 proc.