Nors žiema jau įpusėjo, o gripo epidemija Lietuvą kol kas aplenkė, medikai ragina nerizikuoti sveikata ir dar suskubti pasiskiepyti nuo gripo. Ypač tai aktualu rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, kuriems susirgimas gripu gali turėti itin skaudžių pasekmių.
Pasak LSMU Šeimos medicinos klinikos vadovo profesoriaus Leono Valiaus, didžiausia nuo gripo besiskiepijančių žmonių banga buvo fiksuojama iki Kalėdų, o dabar dėl vakcinų į medikus kreipiasi kur kas mažiau žmonių.
„Viena vertus, galbūt didžioji dalis žmonių, kurie norėjo pasiskiepyti, jau pasiskiepijo. Tačiau manau, kad gyventojams trūksta ir žinių. Jie galvoja, kad žiema jau persirito į antrą pusę, tai gal ir nebesusirgs. Tačiau gripo epidemija gali prasidėti bet kada, todėl rizikuoti neverta“, – kalbėjo L.Valius.
Todėl, L.Valiaus teigimu, projektą „Šeimos klinika be gripo“ įgyvendinančios gydymo įstaigos medikai kalbasi su savo pacientais, informuoja apie skiepų naudą ir ragina skiepytis.
„Ypač aktyviai dirbame su rizikos grupių pacientais – vyresniais nei 65 metų žmonėmis, taip pat tais, kurie serga lėtinėmis ligomis. Mes juk žinome, kurie rizikos grupių pacientai dar nepasiskiepijo, todėl kai jie ateina į mūsų kliniką, klausiame, kodėl to nepadarė ir rekomenduojame nedelsti. Juolab kad rizikos grupių asmenims vakcina yra kompensuojama valstybės“, – teigė profesorius.
Moksliniai tyrimai rodo, jog net 90 proc. su gripu susijusių mirčių ir daugiau nei pusė šios ligos nulemtų hospitalizacijų fiksuojama vyresniems nei 65 m. amžiaus žmonėms. Šioje amžiaus grupėje skiepai komplikacijų tikimybę sumažina 60 proc., mirties tikimybę – iki 80 procentų.
Pasak L.Valiaus, lietuviai pastaraisiais metais į vakcinas nuo gripo žiūri vis palankiau ir skiepijasi aktyviau, tačiau iki Vakarų šalių lygio dar trūksta nemažai. Pavyzdžiui, tarptautinės ekspertų grupės RAISE, kurios tikslas skatinti skiepytis nuo gripo atskiruose regionuose ir šalyse, duomenimis, Nyderlanduose nuo gripo kasmet pasiskiepija daugiau kaip 80 proc. vyresnio amžiaus gyventojų, Lietuvoje šis skaičius vos perkopęs 10 procentų.
2014-2015 m. gripo sezonui valstybės lėšomis įsigyta 105 tūkst. gripo vakcinos dozių, skirtų nemokamai skiepyti rizikos grupėms priklausančius žmones.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, maždaug dešimtadalis šių vakcinos dozių vis dar yra nepanaudotos.
Šilutėje kitaip, čia į skiepijimąsi žiūrima ypač atsakingai – taip tvirtina Klaipėdos visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos specialistė Galina Gorbatova.
Mūsų rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigos 2014-2015 metams buvo užsakiusios ir gavo 1787 skiepų nuo sezoninio gripo dozes. Jomis jau nuo praėjusių metų spalio skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys. Šiuo metu rajone belikę vos 7 dar nepanaudotos dozės, tad šilutiškiai, anot G.Gorbatovos, skiepijasi tiesiog puikiai.
Per 2014 metus 131 rajono gyventojas buvo pasiskiepijęs ir už savo pinigus.
ULAC taip pat fiksuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis pastaruoju metu auga: prieš savaitę šalyje sergamumo rodiklis siekė 63,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o šiomis dienomis – jau 79,4 atvejo.
Didžiausias sergamumas gripu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis fiksuojamas Vilniaus, Alytaus ir Kauno, mažiausias – Šiaulių ir Utenos apskrityse.
Šilutės rajone ketvirtąją metų savaitę (sausio 19-25 d.) buvo užregistruota 7 susirgimo gripu ir 183 – ūmiais viršutinių kvėpavimo takų katarais atvejai (iš jų 131 vaikas).
Penktąją metų savaitę (sausio 26 – vasario 1 d.) pastebėtas nežymus sergamumo gripu padidėjimas: 12 žmonių susirgo gripu (2 iš jų – vaikai) ir 173 – ūmiais viršutinių kvėpavimo takų katarais (vaikų – 106).