Intriguojantis, muzikalus ir detektyvinis – toks 2015-ųjų Vilniaus knygų mugės atidarymas. Atidarymo ceremoniją pradėjo „detektyvas” – aktorius Andrius Bialobžeskis, kuris klaidžiodamas didžiuliame detektyviniame labirinte ieškojo „Knygos”. Šiemet mugės tema – detektyvas, todėl knygų mugės atidarymo metu net šalies Prezidentė tapo detektyvinės istorijos dalyve, padėdama išnarplioti užregztą intrigą ir paskelbti mugės pradžią.
„Knyga yra šviesa, tai ir žinios, ir gyvenimo patirtis, ir pareiga, ir pavyzdys. Knyga yra šviesa tam, kas nori siekti tos šviesos, kas nori siekti knygos ir ją turėti kaip savo kelrodį”, – teigė Dalia Grybauskaitė.
LR kultūros ministras Šarūnas Birutis kalbėjo, jog skaitymas leidžia savarankiškai mokytis, pažinti ne tik kitas kultūras, bet ir greta esančiuosius, studijuoti ir svajoti, atrasti ir kurti. Jis pabrėžė, kad Vilniaus knygų mugė, didžiausia Baltijos šalyse, po vienu stogu sukviečianti Lietuvos ir užsienio šalių kūrėjus, leidyklas, mokslo įstaigas, kūrybinių industrijų atstovus, yra ne tik svarbus ekonominis įvykis – tai intelektualinės laisvės ir kūrybinės vienybės pavyzdys.
Šilutiškių darbai paskelbti naujoje knygoje
Pirmąją knygos mugės bičiuliams skirtą dieną yra tradiciškai pristatomos naujos ir reikšmingiausios knygos, skirtos nacionalinei kultūrai. Viena iš tokių – Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos sudarytojų dr. Reginos Varnienės Janssen ir Jūratės Bičkauskienės parengta „Lituanistika ir kultūros politika (2003-2013). Parlamentinės komisijos istorija ir ataskaita”. Knygos pristatyme dalyvavo garbūs Parlamentinės komisijos nariai, dizaineriai, fotografai, lituanistikos tradicijų puoselėtojai.
Vienas iš leidinio autorių, parlamentinės komisijos sekretorius, Vilniaus universiteto dekanas ir Vilniaus universiteto dienų Šilutėje sumanytojas prof. Andrius Vaišnys pastebėjo, kad „lituanistika lengviausiai apibrėžiama objekto požiūriu, t. y. ja laikoma Lietuvos kultūrą tyrinėjančių mokslų visuma”. Knygos pristatymo moderatorius prof. Domas Kaunas pabrėžė senosios lietuviškos spaudos išsaugojimo nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Retų spaudinių skyriuje svarbą. Pasak pašnekovo, būtina spartinti dokumentų skaitmeninimą, originalai jau trupa, dūlija, jais naudojasi tik mokslininkai. Kaip mes ugdysime pagarbą lituanistiniam paveldui, jei jis nėra prieinamas jaunuomenei, studentijai, Lietuvos etnografinių regionų bendruomenėms?
Prof. D.Kaunas pastebėjo, kokią įspūdingą programą Šilutės knygininkai parengė ir įgyvendino Kristijono Donelaičio jubiliejui.
Su nauja, jos leidėjų šilutiškiams autografuota, knyga „Lituanistika ir kultūros politika (2003-2013)” galima susipažinti Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriuje.
Šilutiškių paroda
Bibliotekų erdvėje buvo eksponuojama pernai šilutiškių bibliotekininkų organizuotam tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas” sukurtų mažosios grafikos kūrinių paroda. Mugės lankytojai gėrėjosi 47 dailininkų iš 19 pasaulio šalių konkursui atsiųstais meno kūriniais, sekė juose užfiksuotus Pamario krašto kultūros ir istorijos paveldo ženklus.
Bibliotekų erdvėje veikė „Gyvoji biblioteka”, kurioje knygas atstojo žmonės, o skaitymą – atviras pokalbis, diskusija. Tai neformalaus ugdymo metodas, skatinantis tarpusavio supratimą, toleranciją ir pagarbą žmogaus teisėms, padedantis išgirsti kitą bei būti išgirstam. „Gyvojoje bibliotekoje” susitiko žmonės, apie kuriuos sukurta daug stereotipų dėl tautybės, rasės, tikėjimo ir kitų įsitikinimų, seksualinės orientacijos, negalios ar kt., kurie dažnai patiria diskriminaciją ir socialinę atskirtį, kurie patys dažnai vadovaujasi stereotipais ir išankstinėmis nuostatomis. Dalyviai galėjo pasirinkti pašnekovus, užduoti rūpimus klausimus ir išgirsti atsakymus. Stebėję šį dialogą Šilutės bibliotekininkai sutarė, kad galbūt ateityje reikėtų tokią „Gyvąją biblioteką” surengti ir mūsų mieste.
Mugės metu Lietuvos bibliotekų darbuotojai negailėjo patarimų lankytojams, konsultavo kaip susitvarkyti savo asmeninę namų biblioteką.
Šioje erdvėje mugės dalyviai galėjo ramiai pavartyti leidyklų knygas, pabendrauti. Veikiančioje Bibliotekų erdvės laboratorijoje vyko užsiėmimai, kuriuose buvo galima susipažinti su ekslibrisu, išbandyti jo kūrimo subtilybes, M.Mažvydo biblioteka ir „Robotikos mokykla” kvietė susimeistrauti knygos skirtuką.
Mugėje sutikome daug žymių kultūros ir meno žmonių. Vienas jų – ilgametis Šilutės bibliotekininkų bičiulis, Mažosios Lietuvos raštijos tyrinėtojas, knygininkas, bibliofilas, Vilniaus universiteto profesorius Domas Kaunas. Jam bibliotekininkai įteikė savo naujausią leidinį – tarptautinio ekslibrisų konkurso „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas” katalogą.
Pabendravome ir su kitais knygų mugės dalyviais, Vilniaus universiteto dėstytojais, malonu buvo sutikti žinomą režisierę Dalią Ibelhauptaitę, kuri kvietė į naujausią G.Verdi operą „Trubadūras”. Menininkė šilutiškiams dedikavo šią operą reprezentuojantį atviruką.
Nuotaikingą pusvalandį praleidome Šilalės kultūrininkų surengtame Žemaitijos kulinarinio paveldo pristatyme: Šilalės viešoji biblioteka pagarsino išleistą knygą apie senąją šilališkių kulinariją „Pasmuokavuok, kap skane”. Pasidžiaugėme kaimynų sumanymu, nauju leidiniu, pasimėgavome žemaitiška tarme ir etnografinio ansamblio atliekamomis melodijomis.
Daugiau nuotraukų „Šilutės naujienų“ Facebook albume!