Kaip sako specialistė Jolanta Šabūnaitė, anksčiau pražydusius rododendrus šiemet kai kur nuskriaudė šalnos. „Tačiau negalime sakyti, kad augalai „paskubėjo“ – panašiu metu jie ir žydi savaiminiame areale. Tiesiog tokius rododendrus patarčiau sodinti užuovėjoje ar pridengti nakčiai agroplėvele. Jautrius šalčiui žiemai reikia dengti ir neskubėti atidengti pavasarį“.
Rododendrai mėgsta drėgmę, tad visžalius verta laistyti iki lapkričio, jei temperatūra pliusinė, o lietaus nėra. Tikėtis, kad bus šlapia (lietinga ar snieguota) žiema, rizikinga: pumpurai gali padžiūti ir pavasarį liks pajuodę, nepražys. Sauso pavasario atveju (kaip šis), rododendrus reikia laistyti.
Šiemet kolekcija papildyta ir naujais eksponatais: rododendryne galima susipažinti su tokiomis rūšimis kaip Rh. mucronulatum, Rh. amagianum, Rh. reticulatum, Rh. hypoleucum, kurios savaime auga Azijoje. Kai kurios jų jau pasirengusios pražysti pirmą kartą. Seniausiems kolekcijos rododendrams – jau pusšimtis metų: parke nuo 1972 m. auginamas daūrinis, nuo 1974-ųjų – geltonžiedis, nuo 1980-tųjų – švelnusis rododendrai. Plati ir eksponuojamų veislių geografija, čia auga veislės, sukurtos Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje, JAV, Latvijoje, Nyderlanduose.
Rododendrai stipriai skiriasi ir savo dydžiais. Tarp žemiausiųjų – vos 10-20 cm teužaugantis Rhododendron aureum ir įdomiu lietuvišku vardu pavadintas kamčiatkinis žemulis (Therorhodion camtschaticum), arba iki 50 cm teauganti veislė Scarlet Wonder, kurios nereikia genėti. Aukščiausiai tarp kitų stiepiasi Rh. decorum – jis siekia daugiau kaip 3 m, o gimtojoje Kinijoje užauga iki 9 m; taip pat geltonžiedis ir Jakušimaninis, pasiekę po 2,30 m.
Rododendrų žydėjimas – trumpas, bet įspūdingas laikotarpis. Botanikos sodas kviečia nepraleisti šio vaizdo.
VDU inf.