Žemės ūkio ministerijos siūlymu, šalies Vyriausybė nusprendė skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius. Preliminariais ŽŪM ir vietos savivaldybių vertinimais, kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 50–90 proc. derliaus priklausomai nuo žemės ūkio kultūros. O kai kuriose vietovėse – iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus.
Kaip informavo Šilutės savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus specialistai, – Žemės ūkio ministerijai jau yra pateiktas rajono ūkininkų sąrašas dėl padarytų pavasarinių šalnų nuostolių. Apie patirtus nuostolius prašymus pateikė 5 mūsų krašto ūkininkai, kuriems nušalo vyšnios, obelys, kriaušės, šaltalankiai ir šilauogės. Nuostoliai siekia nuo 50 iki 80 procentų, bendras nušalęs plotas – 15 ha.
Ūkininkai, auginantys rapsus, žieminius javus, bulves ir kitas daržoves dėl šalnų padarytų nuostolių prašymų nepateikė. Jie ir nesitiki sulaukti paramos, nes lentelėje, kurią pateikė Žemės ūkio ministerija, nėra net grafos apie rapsus, žieminius javus ir bulves. Apie tai informavo Kaimo reikalų skyriaus specialistai.
Tokios nepalankios orų sąlygos šiemet padarė didžiulę žalą sodams ir uogynams. „Apie tikslias išmokų sumas Lietuvos ūkiams kol kas kalbėti sunku“, – sakė žemės ūkio ministras I. Hofmanas. Anot jo, „kiekvienas ūkis, tikėtina, bus įvertintas atskirai pagal savo paskutinių 3 metų derliaus intensyvumą, ūkio pajamas ir pagal tai bus nuspręsta, kokio dydžio kompensacija išmokama skirtingiems ūkiams“.
Pasak ministro, Lietuva gali tikėtis, kad žala sodams ir uogynams bus kompensuojama panašiu ES ir valstybės biudžeto lėšų santykiu. Ar žadama parama ūkininkams, sodininkams ir uogų augintojams nepavirs į grašius, ir kada ji pasieks šalies ūkininkus, pasak ministro, belieka kol kas galima tik spėlioti. „Procesai užtrunka, deja“, – sakė jis. Dalis kompensacijų būtų skirta iš ES fondo krizinėms situacijoms, į kurį gali pretenduoti visos bendrijos narės, tad nėra garantijų, kad Lietuva spės gauti dalį paramos.