Temperatūra birželio pabaigoje ir liepos pradžioje daugelyje Europos šalių gerokai viršijo 40 laipsnių, tai buvo pirmoji šios vasaros karščio banga, sumušusi rekordus ir privertusi skelbti įspėjimus apie pavojų sveikatai. Šis birželis buvo karščiausias per visą stebėjimų istoriją Vakarų Europoje, dėl didelių karščių kai kur teko uždaryti mokyklas ir turistų lankomas vietoves.
Siekdami įvertinti klimato kaitos vaidmenį mokslininkai palygino, kokio intensyvumo karščio banga būtų buvusi pasaulyje, jei šis nebūtų atšilęs dėl masiškai deginamo iškastinio kuro. Jie priėjo prie išvados, kad karščio banga „būtų buvusi 2-4 laipsniais Celsijaus vėsesnė“ be žmogaus sukeltos klimato kaitos visuose, išskyrus vieną iš 12 tirtų miestų.
Šie papildomi laipsniai labai padidino pavojų miestuose, kuriuose bendrai gyvena daugiau kaip 30 mln. žmonių ir tarp kurių yra Paryžius, Londonas bei Madridas. „Dėl to tam tikros žmonių grupės atsiduria pavojingesnėje padėtyje“, – sakė Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkas Benas Clarke‘as, kuris vadovavo tyrimui. „Kai kuriems žmonėms tai vis dar šiltas ir geras oras. Tačiau dabar didžiulei daliai gyventojų jis yra pavojingesnis“, – sakė jis.
Gyvybė ar mirtis
Šiuo tyrimu taip pat siekta nustatyti, kiek žmonių mirė nuo karščio bangos 12-oje tirtų miestų ir kiek iš tų mirčių būtų galima priskirti klimato kaitai. Padaryta išvada, kad karščio banga birželio 23–liepos 2 dienomis 12-oje tirtų miestų sukėlė apie 2 300 mirčių. Tačiau, pasak mokslininkų, apie 1 500 šių mirčių nebūtų, jei dėl klimato kaitos oro temperatūra nebūtų pasiekusi tokių aukštumų.
Karščio bangos ypač pavojingos pagyvenusiems žmonėms, ligoniams, mažiems vaikams, lauke dirbantiems asmenims ir visiems, kurie ilgą laiką be pertraukų būna aukštoje temperatūroje. Poveikis sveikatai dar sustiprėja miestuose, kur šilumą sugeria asfalto dangos ir pastatai ir dėl to miestuose yra daug karščiau.
„Copernicus“ teigė, kad per karščio bangą didelėje pietų Europos dalyje buvo vadinamosios „tropinės naktys“, kai oro temperatūra nenukrenta tiek, kad organizmas galėtų atsigauti. „Vos 2 ar 4 laipsniais pakilusi temperatūra per karščio bangas tūkstančiams žmonių gali lemti gyvybę ar mirtį“, – sakė Londono imperatoriškojo koledžo lektorius Garyfallosas Konstantinoudis. „Štai kodėl karščio bangos vadinamos tyliosiomis žudikėmis. Dauguma su karščiu susijusių mirčių įvyksta namuose ir ligoninėse, toli nuo visuomenės akių, ir apie jas retai pranešama“, – sakė jis.
Valdžios institucijos teigia, kad ankstesnėmis vasaromis panašūs karščiai Europoje pareikalaudavo dešimčių tūkstančių žmonių gyvybių.
Živilė Aleškaitienė (AFP), ELTA
