„Tai gyvybei pavojinga būklė, kurioje kiekviena pradelsta minutė gali būti lemtinga“, – sako Vilniaus klinikinės ligoninės Alergologijos centro gydytoja Rūta Požerskytė.
Organizmas tampa priešu sau
Alerginė reakcija yra paradoksalus mūsų imuninės sistemos atsakas. Vietoj to, kad gintų nuo tikrų pavojų, ji pradeda atakuoti aplinkoje esančias, daugeliui nekenksmingas medžiagas – alergenus. Tai tarsi klaidingas pavojaus signalas, sukeliantis grandininę reakciją organizme.
Anafilaksija – šios klaidingos reakcijos kulminacija. Anafilaksinis šokas yra žaibiškai besivystanti, sisteminė alerginė reakcija, kurios metu per kelias minutes gali būti pažeista ne viena organų sistema. Be skubios pagalbos tai gali baigtis mirtimi.
Vienam iš 300 žmonių gyvenime gali pasireikšti bent viena anafilaksinė reakcija. Ir ši būklė dažnėja, pastaraisiais metais stebimas 5–7 proc. metinis hospitalizacijų dėl anafilaksijos augimas. Europos anafilaksijos registras atskleidžia, kad 10–20 proc. visų sunkių alerginių reakcijų ištinka vaikus. Kai kuriose šalyse fiksuojama iki 5 mirčių nuo anafilaksijos 1 milijonui gyventojų.
Kas sukelia?
Anafilaksiją gali išprovokuoti daugybė medžiagų. Vaikams dažniausiai karvės pienas, kiaušiniai ir soja, vyresni dažniau reaguoja į riešutus, žuvį, sezamą. Suaugusiesiems didžiausią pavojų kelia vaistai, ypač antibiotikai ir nesteroidiniai nuo uždegimo, vabzdžių įgėlimai.
Organizmo reakciją gali sustiprinti fizinis krūvis (net jei alergenas buvo suvartotas prieš kelias valandas), infekcijos, menstruacijos, alkoholio vartojimas ar kai kurie vaistai. Žmonės, sergantys astma, yra ypač pažeidžiami, jų reakcijos sunkesnės.
14-metė Gabrielė pasakoja: „Suvalgiau riešutinį batonėlį, kurį buvau valgiusi daugybę kartų. Bet tąkart užteko kelių kąsnių – staiga pradėjau dusti, baisiai niežėjo rankos, burnoje atsirado deginantis jausmas, akyse aptemo… To baimės jausmo niekada nepamiršiu. Tąkart mane išgelbėjo mokytoja, kuri iškvietė pagalbą.“
Šiandien Gabrielė visuomet nešiojasi adrenalino autoinjektorių – savo „gyvybės draugą” – ir tikrina kiekvieno produkto sudėtį.
Anafilaksijos simptomai – staigus paraudimas, niežulys, bėrimas, tinimai, dusulys, švokštimas. Dažnai krenta kraujospūdis, žmogus jaučia silpnumą, svaigsta galva, gali netekti sąmonės. Pasireiškia ir pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas. Vaikams gali būti nerimas, vangumas, verksmingumas, bėrimai ar pamėlynavusios lūpos. Tėvai turi nedelsti, jei pastebi bent kelis iš šių požymių po galimo kontakto su alergenu. Staigus vaiko būklės pasikeitimas turėtų būti signalas kreiptis pagalbos.
Žinojimas – gyvybės garantas
Trečdalis žmonių, patyrusių anafilaksiją, anksčiau neturėjo diagnozuotos alergijos. Ši reakcija gali ištikti net tuos, kurie save laikė visiškai sveikais. Kaip atpažinti grėsmę?
Pirmasis žingsnis – įtarti anafilaksiją, jei žmogus staiga pradeda dusti, tinsta veidas ar liežuvis, netenka sąmonės, odą išberia iškart po kontakto su galimu alergenu. Kitas žingsnis – greit kviesti greitąją pagalbą. Jei žmogus turi vaistų nuo alergijos, svarbu nedelsiant juos panaudoti. Po adrenalino injekcijos žmogų reikia paguldyti ant nugaros, pakelti kojas, nuraminti.
Kai paciento būklė stabilizuojasi, jis siunčiamas konsultacijai pas alergologą.
Anafilaksija dažniausiai įvyksta ten, kur žmonės gyvena, mokosi, sportuoja, keliauja. Todėl visuomenė tampa pirmąja grandimi pagalbos grandinėje.
Pagal BNS inf.