Lyg potvynis ištisus 2016-uosius per rajoną ūžusius kultūrinius renginius jau 13-ąjį kartą „Šilutės naujienų“ laikraščio redakcija ir rajono savivaldybės vadovai aptarė ir jų organizatorius pagerbė ceremonijoje „Atverkime dvasios turtų skrynią“.
Pagerbimas surengtas trečiadienį H.Šojaus muziejaus freskų menėje.
Šauniausius, įspūdingiausius, originaliausius renginius, projektus ir sumanymus šiemet rinkome iš maždaug 200, vykusių ištisus metus, ir juos apibendrinome keturiose nominacijose.
Suvažiavusieji pasidžiaugti rajono dvasinių turtų kūrėjais, jų talentu ir idėjomis, prisiminti išskirtinius jų darbus nepasigailėjo: jie atsiėmė Savivaldybės ir „Šilutės naujienų“ padėkos raštus, redakcijos prizus – laikraščio prenumeratas, pabendravo ir pasisėmė idėjų iš kolegų, plojo dainininkui Valdui Lacko.
Be kultūros būtume beskoniai ir bespalviai
Ištikimieji kultūros bičiuliai ir tikrieji jų metraštininkai – taip savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė pavadino „Šilutės naujienų“ redakcijos kolektyvą.
Redaktorė Skirmantė Galvydė pasidžiaugė, kad ir vėl metų pradžioje pavyko draugėn suburti tuos, kas ištisus metus organizuoja originalius renginius, kas įkvepia ištisas bendruomenes, tuos, kurių dėka viso plataus rajono gyventojų širdys tampa neabejingos ir pamilsta krašto tradicijas, istoriją. Tokio subūrimo tikslas – dar kartą ištarti jiems visiems ačiū už tą įkvepiantį visų metų darbą.
Valdžios atstovas – savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris irgi dėkojo visų metų kultūros metraštį rašantiems žurnalistams, pastebintiems ir plačiajai visuomenei pateikiantiems ištisus kultūros lobius. O šiame tradiciniame kultūros kūrėjų pagerbimo renginyje dar kartą iškeliantiems prasmingiausius kultūrinius įvykius, kad visi galėtų juos prisiminti.
Kultūra, anot A.Bekerio, toks dalykas, be kurio mes visi būtume beskoniai, bespalviai ir neįdomūs, tad tik džiaugtis belieka, kad mūsų rajone gyvena tokios aktyvios bendruomenės, kurias jis pavadino gyvenimo varikliu.
Vicemeras priminė, kad artėja iškili data – kitąmet minėsime Lietuvos valstybės 100-metį, kurį jis siūlė švęsti „linksmai ir bent 2 metus“.
„Šilutės naujienų“ leidėjų jis prašė nepavargti, „kultūros labui pasistengti“ ir kultūrinius renginius stebėti bei vertinti ir ateityje, o pats šmaikštavo „nuo šiol vis tiek būsiąs dar kultūringesnis“ jau vien todėl, kad buvo pakviestas į tokią ceremoniją.
Nomijacija „Metų projektai“
Nominacijoje „Metų projektai“ išskirta įvairiapusė praėjusių metų Mažosios Lietuvos kultūros sostinės – Juknaičių bendruomenės veikla.
Ne mažiau aktyviai dirbo ir F.Bajoraičio viešoji biblioteka, Bibliotekų metais įgyvendinusi šilutiškių itin pamėgtą originalų projektą „Bendruomenės „HUB’as“ bibliotekoje „Atrask savo saviraiškos kodą“.
Šios nominacijos laureatu išrinkti AB „Šilutės baldai“ ir koncernas SBA, kuriems pavyko suburti apie 3000 šilutiškių piešti istorinį metraštį – „Šilutės sieną“.
Nominacija „Išskirtinė bendruomenių veikla“
„Ten, kur yra knyga, bus ir skaitytojas“, – taip įvertinta kaimo bendruomenės „Želvesys“, įkūrusios Bliūdsukių kaime naują biblioteką, veikla.
Apsemtoji Rusnė pripažinta geriausiai etnokultūrines tradicijas puoselėjančia Mažosios Lietuvos seniūnija. V.Griškevičienės nuomone, jos bendruomenės pagrįstai gali didžiuotis tuo, kad sugeba populiarinti savo kultūrinį palikimą.
Tokio paties pasididžiavimo verta ir Šylių kaimo bendruomenė „Švylys“, pernai įgyvendinusi projektą „Vilnos kelias“.
O šios nominacijos „Išskirtinė bendruomenių veikla“ laureatais išrinktos dvi Saugų kaimo bendruomenės, kartu su vietos verslininku Vidu Mauricu įveiklinusios naujas erdves – organizavusios renginius senajame Saugų malūne. V.Griškevičienės pastebėjimu, Saugos pradeda vis garsiau skambėti.
Nominacija „Atminties ženklai“
Net dviejų seniūnijų seniūnai buvo verti tapti nominacijos „Atminties ženklai“ nugalėtojais.
Pasidžiaugta ir Katyčių bendruomenės bei seniūno Jono Lukošaičio veikla, kurios dėka plačiai suskambo šio miestelio vardas – seniūno suburti katytiškiai pastatė vietovardžio ženklą, varpinę ir pargabeno bei joje pakabino varpą.
Pastebėtas ir rajono Savivaldybės nuopelnas, mat kaip tik Savivaldybė inicijavo Prezidento K.Griniaus atminimo ženklo atidengimą ant Šlažų tilto.
Nominacijos nugalėtoju tapo Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus, išrutuliojęs idėją, kurią įgyvendinti jam padėjo auksinių rankų vietos meistras Arūnas Šimelis: jie birželį pastatė paminklą 1918-1920 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanoriams, kilusiems iš Vainuto krašto. Tai, V.Griškevičienės nuomone, buvo bene pirmasis rajone Lietuvos valstybės 100-mečio pažymėjimo akcentas, o meistras į jį sudėjo visą savo širdį.
Nominacija „Metų iniciatoriai“
Jau 15 metų rajone veikia Lietuvos lenkų sąjungos Šilutės skyrius – vienas iš pretendentų į „Metų iniciatorių“ nominaciją, vadovaujamas Alinos Judžentienės. Šios sukakties proga pernai skyriaus nariai visiems šilutiškiams dovanojo lenkų dainų ir šokių ansamblio „Vilija“ koncertą, atidarė parodą „Atminimo akimirkos“ ir pagerbė Macikų lagerio aukų atminimą.
V.Griškevičienės pastebėjimu, šio skyriaus narių dėka matome aktyvų tautinių mažumų dalyvavimą rajono kultūriniame gyvenime. O skyriaus vadovė A.Judžentienė dėkojo visiems šilutiškiams, kurių dėka ši tautinė mažuma mūsų krašte jaučiasi lyg čia būtų gimę ir augę.
Aktyvioji švėkšniškių draugija „Tėviškė“ pernai įamžino kraštiečio rašytojo R.Černiausko atminimą memorialine lenta ir R.Černiausko skaityklos atidarymu Švėkšnos bibliotekoje.
Šioje nominacijoje pastebėtas ir dar vienas saugiškis – evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Žilinskis, inicijavęs muzikos renginių ciklą „Muzikos malūnas“. Dvasiškis suskubo patikinti susirinkusiuosius, jog panašių renginių bus ir šiemet, juolab kad šie metai yra Reformacijos 500-mečio metai.
Rusnės seniūnija bei Salos etnokultūros ir informacijos centras pripažinti nominacijos nugalėtojais už visai naują valstybinių švenčių šventimo modelį – jie subūrė rusniškius Lietuvos valstybės dieną „Tautišką giesmę“ giedoti Atmatos upėje plaukiančiuose laivuose.
„Nebuvo lengva, bet buvo įdomu“, – konstatavo renginio vedėja.
„Vasario 16-ąją atplaukit pas mus“, – ilgai nelaukusi visus pakvietė Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.
Konkursą organizavo ir rusniškiai
Dar vieną konkursą inicijavo Rusnės salos etnokultūros centras ir jo vadovė Birutė Servienė. Rusniškiai su savivaldybės Kultūros skyriumi pernai paskelbė konkursą „Vietos bendruomenė, geriausiai atskleidžianti savo gyvenamosios vietovės etnines vertybes“. Konkurse galėjo dalyvauti visų seniūnijų bendruomenės.
Konkurso nugalėtoja pripažinta Usėnų bendruomenė (pirmininkė Aldona Rauktienė). Jai atiteko etniškiausios bendruomenės titulas. Konkurso organizatorių nuomone, Usėnų bendruomenė geriausiai atskleidė savo gyvenamosios vietovės etnines vertybes, tradicijas, puikiai puoselėjo krašto savitumą ir kūrybinę veiklą etnokultūros srityje, nevyriausybinių organizacijų, kaimo bendruomenių, kultūros ir švietimo darbuotojų bendradarbiavimą.
Dainingiausios bendruomenės nominacija skirta Juknaičių seniūnijos bendruomenei (pirmininkė Laima Barkauskienė), o žaismingiausios – Žemaičių Naumiečio seniūnijos bendruomenei (pirmininkė Vilma Bartušienė).
Šis bendruomenių konkursas tęsis ir šiemet – jį organizuos Bikavėnų Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras.
Renginį vainikavo pernai visoje Lietuvoje išgarsėjęs rusniškis atlikėjas Valdas Lacko, papuošęs apdovanojimų ceremoniją daina apie Pamarį „Per marias“.