„Pacientus galima suskirstyti į dvi grupes: tuos, kurie pernelyg skuba kreiptis pagalbos, ir tuos, kurie delsia. Pirmieji nerimauja dėl savo sveikatos ir tai visiškai suprantama. Internete galima rasti daug informacijos apie įvairias ligas, todėl žmonės geriau atpažįsta pirmuosius sunkių ligų simptomus. Tačiau svarbu suprasti kaip žmogus gali sau padėti namuose – kartais pakanka pasimatuoti kraujospūdį ar išgerti vaistų nuo skausmo. Delsiančiuosius dažnai į gydymo įstaigą atveža artimieji, susirūpinę jų sveikata”, – pasakoja gydytoja.
Pirmiausia – į šeimos kliniką
Jei kurį laiką gydantis namuose žmogaus būklė negerėja, iš pradžių naudinga pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Kitu atveju galima paskambinti į registratūrą ir pasiteirauti, ar esant konkretiems simptomams vertėtų vykti į priėmimo ir skubios pagalbos skyrių. Šis skyrius turi teisę priimti tik tuos pacientus, kurie atitinka skubios pagalbos kriterijus, o tie, kurių būklė neatitinka šių kriterijų, gali būti apmokestinti už suteiktas paslaugas.
„Kartais pagalbos skubumą galima įvertinti tik apžiūrėjus pacientą ir atlikus tyrimus, tačiau svarbu, kad žmogus mokėtų suteikti sau pirmąją pagalbą namuose. Dažnai į priėmimo skyrių kreipiamasi vos pradėjus karščiuoti ar pajutus gerklės ar galvos skausmą, net nebandžius išgerti vaistų nuo skausmo ar pasimatuoti kraujospūdžio“, – teigia gydytoja.
Kartais pacientai į priėmimo skyrių vyksta tuomet, kai simptomai tęsiasi jau ilgą laiką. Tačiau šiame skyriuje teikiama skubi pagalba ir, nesant poreikio pacientą hospitalizuoti, jis bus tiriamas tik dėl ūmių ir gyvybei pavojingų būklių, o ne dėl visų lėtinių ligų. Todėl išsami konsultacija ar tikslus gydymo planas nebūtinai bus suteiktas.
Kada gydytis namuose?
Viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės skuba į skubios pagalbos skyrių, yra karščiavimas. Visgi suaugęs pacientas gali gydytis namuose, o pagalbos verta kreiptis tik kai 38,5 laipsnių ir aukštesnė temperatūra išlieka ilgiau nei tris dienas, tarpai tarp karščiavimų neilgėja arba kartu pasireiškia bėrimai, kosulys ar dusulys. Karščiuojantys vaikai taip pat daugeliu atvejų gali būti gydomi namuose.
Tėvams neretai nepavyksta sumažinti vaiko temperatūros dėl netikslios vaistų dozės. Medikamentai skiriami pagal svorį, o ne pagal amžių, pavyzdžiui, paracetamolio dozė yra 15 miligramų, o ibuprofeno – 10 miligramų kilogramui kūno svorio. Dažnai tėvai į priėmimo skyrių atvyksta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai vaikas ėmė karščiuoti. Jų nerimas suprantamas, tačiau tuomet kraujo tyrimai dar neleidžia tiksliai įvertinti būklės ir parinkti gydymo. Geriausia duoti vaistų namuose ir stebėti, ar vaikas mieguistas, kiek skysčių išgeria ir prireikus, pasitarti su šeimos gydytoju.
Nedidelės čiurnos traumos yra vienos iš dažniausių žiemą. Jei po traumos vis dar galite minti koją ir paeiti, dažniausiai pakanka pažeistą vietą šaldyti 15–20 min kelis kartus per dieną, koją laikyti pakeltą, vartoti skausmą malšinančius vaistus – ibuprofeną ar paracetamolį.
Jei paslydę susitrenkėte galvą, svarbu atkreipti dėmesį, ar iš pažeistos vietos nebėga kraujas. Taip pat įvertinti ar nebuvote praradęs sąmonės, nejaučiate pykinimo, kitų nerimą keliančių simptomų. Net ir po lengvo galvos sutrenkimo geriausia stebėti būklę bent parą, nes kai kurie simptomai gali pasireikšti vėliau.
Ką turėti vaistinėlėje?
Kad dalį lengvesnių negalavimų būtų galima suvaldyti namuose, svarbu turėti priemonių, leidžiančių suteikti pirmąją pagalbą. Namų vaistinėlėje verta turėti skausmą ir temperatūrą mažinančių vaistų bei skrandžio spazmus slopinančių medikamentų, praverčia rūgštingumą mažinantys ir virškinimą gerinantys preparatai, gerklės skausmą lengvinantys purškikliai ar pastilės. Naudinga turėti ir kraujospūdį mažinančių vaistų, o apsinuodijimo atvejais – elektrolitų tirpalų bei gerųjų bakterijų.
„Pasitaiko, kad bandydami padėti sau ar artimiesiems žmonės išgeria per dideles vaistų dozes arba vienu metu vartoja kelis namuose turimus preparatus, kurie tarpusavyje nedera. Naudinga dar prieš susergant su šeimos gydytoju aptarti, kokius vaistus ir kokiomis dozėmis vartoti atsiradus skausmui ar pakilus kraujospūdžiui“, – sako I. Kasiulevičiūtė.
BNS inf.