Padeda išgyvenantiems krizę
Kasmet gimdo apie 20 tūkst. moterų, o 1 iš 4 po gimdymo patiria ryškius pogimdyminės depresijos simptomus. Tuo pat metu poros susiduria su krizėmis, kurios dažnai baigiasi skyrybomis. Šias problemas siekia spręsti VšĮ „Laimė šeimoje“ ir VšĮ „Pogimdyminės depresijos centras“, skirtingais būdais teikiančios emocinę ir psichologinę paramą šeimoms. Jų abiejų tikslas – užtikrinti, kad šeimos su savo sunkumais neliktų vienos.
„Laimė šeimoje projektai“ įkūrėjas Audrius Murauskas sako, kad ši iniciatyva atsirado iš asmeninės patirties ir dešimtmečius trukusio darbo švietimo bei tėvystės organizacijose. „Pamačiau, kad šeimos Lietuvoje dažnai paliekamos vienos su savo problemomis. Norėjau sukurti vietą, kur žmonės rastų ne tik žinias, bet ir tikrą pagalbą“, – sako jis.
„Laimė šeimoje“ valdo vieną didžiausių emocinio raštingumo platformų Lietuvoje – daugiau kaip 200 vaizdo paskaitų, kurias kuria 30 psichologijos ir švietimo ekspertų. Į organizaciją šeima dažniausiai kreipiasi, kai nebežino, kaip susikalbėti ir ieško ne tik atsakymų, bet ir atramos. Dažniausiai kreipiasi dėl santykių krizių, neištikimybės, emocinio atotrūkio poroje, skyrybų rizikos, sudėtingų vaikų auklėjimo situacijų, vidinės įtampos ir prarastos prasmės gyvenime.
Pagalbą įmonė teikia per asmenines ir porų konsultacijas, mokymų programas, seminarus, emocinio raštingumo paskaitas ir video turinį, kurį žmonės gali pasiekti bet kuriuo metu platformoje www.laimeseimoje.lt.
„Vienai porai, jau stovėjusiai ant skyrybų slenksčio, vos per tris mėnesius pavyko atkurti pagarbą ir tarpusavio supratimą. Kita mama po skausmingų skyrybų vėl rado vidinę atramą ir šiandien sėkmingai kuria gyvenimą su trimis vaikais. Šeimoje, kur tėvo ir sūnaus santykis buvo virtęs nuolatiniu konfliktu, konsultacijos padėjo atkurti ryšį ir sugrąžinti pasitikėjimą. O vyras, atėjęs dėl sunkumų priimant sprendimus, ilgainiui atrado ne tik atsakymus, bet ir kelią į save, vidinę ramybę bei sėkmę“, – pasakoja A. Murauskas.
A. Murauskas veikloje remiasi mokslu, psichologiniais tyrimais, gyvenimo patirtimi bei holistiniu požiūriu į žmogų – kaip į fizinę, emocinę, psichologinę ir energetinę būtybę. „Mūsų tikslas – ne tik padėti išspręsti santykių problemas, bet ir prisidėti prie emocinės sveikatos kultūros kūrimo Lietuvoje“, – teigia jis.
Gelbsti pagimdžiusias mamas
Nidos Vildžiūnaitės vadovaujamas „Pogimdyminės depresijos centras“ sprendžia kitą problemą – psichikos sveikatą motinystėje. Centras kasmet suteikia vienkartinę ar tęstinę psichologinę pagalbą apie 140-iai mamų bei jų artimųjų.
„Daugiau nei 15 m. girdėjome istorijas apie mamų emocinius sunkumus, tačiau kartu matėme, kad supratimo ir pagalbos galimybių labai mažai. Iš šio poreikio 2023 m. gimė „Pogimdyminės depresijos centras“ – vieta, kur mamos bei jų artimieji gali gauti profesionalią, nemokamą pagalbą, o medikai – kvalifikacijos mokymus. Kur garsiai kalbame apie tai, kad motinystėje svarbi ne tik fizinė, bet ir psichikos sveikata“, – sako N. Vildžiūnaitė.
Centras“ stebi kaip keičiasi mamų psichologinė būsena konsultacijų eigoje. Depresiškumas vos po 6 psichologo konsultacijų ciklo vidutiniškai sumažėja apie 43 % arba net 6,3 balo, vertinant pagal EPDS skalę.
Lietuvoje kasmet gimdo apie 20 tūkst. moterų. 1 iš 4 mamų, susilaukusių kūdikio, patiria ryškius pogimdyminės depresijos simptomus: prislėgtumą, nerimą, kaltės jausmą, išsekimą, bejėgiškumą, neviltį. Prarandamas susidomėjimo ar malonumo jausmas, gali atsirasti abejingumas kūdikiui, apnikti mintys jį sužaloti, mintys apie mirtį. Tai reiškia, kad mažiausiai 5 tūkst. mamų kasmet patiria stiprių pokyčių, dėl kurių kyla psichikos sveikatos sunkumų. Jeigu pogimdyminė depresija nėra laiku gydoma, ji gali stiprėti, paveikti ne tik mamos, bet ir vaiko raidą bei šeimos gerovę.
Dalis mamų pogimdyminės depresijos neatpažįsta jos ir nežino, kad tokia pagalba egzistuoja net nėštumo metu. Kitais atvejais – nedrįsta jos ieškoti dėl visuomenėje vis dar gajų stereotipų, jog motinystė privalo būti išskirtinai džiaugsmingas ir malonus laikotarpis, o mama turi susitvarkyti pati.
Centras“ siekia, kad kiekviena mama, šeima, besilaukianti ar susilaukusi kūdikio, esant poreikiui laiku gautų emocinę pagalbą, o motinystės, tėvystės psichikos sveikata taptų neatsiejama sveikatos sistemos dalimi.
Pagal BNS inf.