Toksinas sukausto kūną
„Stabligė – sunki bakterinė infekcija, kurią sukelia bakterija Clostridium tetani, patenkanti į organizmą per žaizdas. Ši bakterija išskiria stiprų toksiną, kuris veikia nervų sistemą ir sutrikdo normalius nervinių signalų perdavimo procesus. Todėl atsiranda raumenų spazmai, ypač – žandikaulio ir kaklo srityse. Dėl šio toksino raumenys negali atsipalaiduoti ir nuolat susitraukia“, – sako BENU vaistininkė Diana Saltanavičienė.
Spazmai gali apimti kvėpavimo raumenis ir sukelti kvėpavimo nepakankamumą. Be to, stiprūs traukuliai gali lemti kaulų lūžius ar kitus sunkius sužalojimus. Negydoma stabligė dažnai baigiasi mirtimi, todėl svarbiausia apsauga yra skiepai ir tinkama žaizdų priežiūra.
Anot medicinos centro „Hila“ infekcinių ligų gydytojos Gabrielės Gaižutytės-Monteleone, toksinas pažeidžia nervų sistemą dar prieš pasireiškiant ligos simptomams. Net ir pradėjus gydymą, nervų pažeidimo visiškai atšaukti neįmanoma, nes gydymas neutralizuoja tik laisvąjį toksiną, o ne tą, kuris jau yra prisijungęs prie sinapsių, todėl galima tik stabdyti ligos progresavimą.
Stabligės formos
Išskiriamos 4 stabligės formos: generalizuota, vietinė, galvos ir naujagimių. Tai nulemia ir simptomus, kurie išryškėja per 2–21 d. Dažniausia ir sunkiausia – generalizuota forma, jos pradžioje gali pasireikšti užgijusios žaizdos skausmas ar pažeistos galūnės trūkčiojimai. Pagrindiniai ligos požymiai yra trizmas, pasireiškiantis mėšlungišku žandikaulių sukandimu, bei vadinamoji sardoniška šypsena, kai kakta suraukta, antakiai pakelti, akys primerktos, o dantys sukąsti. Taip pat gali pasunkėti kramtymas ir rijimas.
Ligai progresuojant, atsiranda griaučių raumenų spazmai, sprando rigidiškumas, padidėjęs raumenų tonusas, kvėpavimo sutrikimai, įsitempia pilvo raumenys. Vietinės stabligės metu pasireiškia sužeistos galūnės ar vienos kūno vietos raumenų susitraukimai. Galvos stabligė pasireiškia galvinių nervų pažeidimo požymiais, o naujagimių stabligė išsivysto, kai motina nėra skiepyta ir kūdikis negauna pasyviojo imuniteto.
Simptomai
Pirmieji stabligės simptomai pasireiškia praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po užsikrėtimo. Ankstyvieji požymiai gali būti nedidelis žandikaulio sustingimas, sunkumas išsižioti ar rijimo sutrikimai. Gali atsirasti kaklo raumenų įtampa, bendras silpnumas ar dirglumas, kai kada pastebimi skausmingi raumenų spazmai ar trūkčiojimai aplink žaizdos vietą. “Svarbu atkreipti dėmesį net į nežymius simptomus, ypač – jei neseniai būta traumos ar žaizdos, kuri galėjo būti užteršta. Liga gali progresuoti labai greitai, todėl ankstyvas reagavimas yra itin svarbus. Pastebėjus šiuos požymius būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją“, – pataria vaistininkė.
Skubiai suteikta medicininė pagalba gali išgelbėti gyvybę. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei žaizda yra labai gili ar purvina, jei įkando gyvūnas ar patyrėte durtinę žaizdą, jei nudegėte, jei nežinote savo vakcinacijos nuo stabligės statuso arba skiepijotės prieš daugiau nei 10 metų.
Liga ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų imuninė sistema yra silpnesnė, vakcinacija nuo stabligės dažnai nebūna atnaujinta, be to, esama ir didesnės komplikacijų rizikos dėl gretutinių ligų.
Maža žaizda – ne smulkmena
Nors didžiausią riziką kelia užterštos, gilios žaizdos, nudegimai bei pradūrimai, rizikingos yra ir nepakankamai išvalytos ar pavėluotai gydomos žaizdos. Mažos paviršinės ir švarios žaizdos paprastai yra mažiau pavojingos, tačiau visiškai saugių atvejų nėra. Svarbiausia – tinkamai dezinfekuoti bet kokį sužeidimą ir stebėti galimus simptomus.
Susižeidus patariama žaizdą kruopščiai nuplauti tekančiu švariu vandeniu, kad būtų pašalinti nešvarumai ir bakterijos. Jei yra galimybė, galima naudoti švelnų muilą, tačiau svarbu, kad jis nepatektų giliai į žaizdą. Tada reikėtų dezinfekuoti antiseptiku ir uždėti sterilų tvarstį ar pleistrą. Tvarstį reikėtų reguliariai keisti, o žaizdą stebėti. Svarbu neliesti žaizdos nešvariomis rankomis ir leisti jai gyti natūraliai. Jei žaizda negyja, gilėja ar atsiranda infekcijos požymių, būtina kreiptis į gydytoją.
Suaugusiems nuo stabligės rekomenduojama revakcinuotis kas 10 metų – laikui bėgant, imunitetas silpnėja ir apsauga nuo ligos gali sumažėti. Paprastai skiriama kombinuota vakcina, apsauganti ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos, kai kada – ir nuo kokliušo.
Jei žmogus susižeidžia ir žaizda yra užteršta, o nuo paskutinio skiepo praėjo daugiau nei 5 metai, gali būti rekomenduojama papildoma vakcinos dozė. Taip pat svarbu įsitikinti, kad pirminė vakcinacija vaikystėje buvo atlikta pilnai. Reguliarūs skiepai – patikimiausia apsauga nuo šios pavojingos ligos.
BNS inf.