Apklausa atskleidė netikėtą tiesą apie „cukraus detoksą“

Vis daugiau žmonių bando mažinti cukraus vartojimą, tačiau realybė dažnai pasirodo sudėtingesnė nei tikėtasi. „Cukraus detokso“ programos dalyvių apklausa atskleidė, kad didžiausias iššūkis – visai ne cukraus vartojimas. Jau daugiau nei dešimtmetį apie cukraus poveikį kalbanti knygos „Cukraus detoksas“ autorė ir Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Kristina Ragauskaitė subūrė bendruomenę, siekiančią keisti mitybos įpročius. Viena iš iniciatyvų – „cukraus detokso“ programa, kuri šiandien tampa ne tik mitybos planu, bet ir savistabos praktika. „Dažniausiai žmonėms sunkiausia ne pats cukraus atsisakymas, o įpročių keitimas – ypač vakare ar patiriant stresą“, – sako K. Ragauskaitė.

Emocijos, o ne alkis

Potraukis saldumynams dažniausiai kyla ne dėl fizinio alkio. „Mes valgome ne todėl, kad alkani, o todėl, kad pavargę, įsitempę ar norime save apdovanoti. Kol to neatpažįstame, bet kokie draudimai veikia tik trumpai“, – teigia ji. Apklausa (iš 100 dalyvių atsakė 37) tai patvirtina. Net 48 proc. nurodė, kad sunkiausia buvo sumažinti potraukį saldumynams, tiek pat – suvaldyti emocinį valgymą. Dar 43 proc. įvardijo nuolatinį užkandžiavimą tarp valgymų kaip vieną didžiausių iššūkių. Be to, daugiau nei pusė dalyvių pripažino sunkiai atsisakę miltinių produktų (57 proc.) ir desertų (54 proc.).„Didžioji dalis žmonių net nesuvokia, kiek jų kasdienybėje yra cukraus – ne tik desertuose, bet ir padažuose ar net „sveikuose“ produktuose“, – sako K. Ragauskaitė.

Nepaisant iššūkių, dalyviai įvardija ir pokyčius. Beveik pusė tų, kurie laikėsi programos ir vartojo maisto papildą „NatAspin Glucose“, pastebėjo sumažėjusį potraukį saldumynams. „Kai stabilizuojasi cukraus kiekis kraujyje, dingsta energijos „kalneliai“ – mažėja dirglumas, lengviau susikaupti, gerėja bendra savijauta“, – aiškina specialistė. Apie 30 proc. dalyvių nurodė pajutę stabilesnę energiją dienos metu, dalis – didesnį sotumo jausmą ir retesnį norą užkandžiauti.

Kas padeda?

Apklausa parodė, kad svarbiausias veiksnys – vidinė motyvacija. Beveik 70 proc. dalyvių nurodė, kad juos labiausiai skatino noras geriau jaustis ir būti sveikesniems. Svarbūs ir praktiniai įrankiai – beveik 40 proc. išskyrė aiškius programos patarimus kaip reikšmingą pagalbą. „Žmonėms reikia ne tik žinių, bet ir struktūros – aiškių žingsnių, ką valgyti, kaip planuoti dieną, ką daryti ištikus norui saldumynams“, – teigia K. Ragauskaitė. Ne mažiau svarbi ir bendruomenė. „Kai matai, kad ne vienas susiduri su tais pačiais sunkumais, atsiranda palaikymas ir motyvacija nenuleisti rankų“, – sako ji.

Tikras rezultatas – ne laikinas cukraus atsisakymas, o pasikeitęs santykis su maistu. Svarbiausia ne tai, kad žmogus 30 dienų nevalgo cukraus, o tai, kad vėliau jis geba rinktis sąmoningai – be kraštutinumų ir persivalgymo. Didžiausias lūžis įvyksta tada, kai keičiasi pats poreikis. „Kai žmogus sako, kad jam nebesinori saldumynų – tai tikras pokytis. Tai reiškia, kad keičiasi įpročiai ir savijauta“, – teigia specialistė.

Tai nėra reprezentatyvus mokslinis tyrimas, o konkrečios programos dalyvių patirtys. Vis dėlto jos rodo aiškią tendenciją – ilgalaikiams pokyčiams svarbiausi išlieka sąmoningumas, disciplina ir nuoseklumas. „Pokyčiai prasideda ne nuo draudimų, o nuo supratimo – kodėl mes valgome taip, kaip valgome. Kai atsiranda sąmoningumas, atsiranda ir pasirinkimo laisvė“, – apibendrina K. Ragauskaitė.

BNS inf.