„Žmonės apie nemalonų burnos kvapą vaistinėje kalba dažniau nei anksčiau. Dalis klientų ieško priemonių, vengdami tiesiai įvardyti priežastį. Vis dėlto žmonės tampa atviresni, dažniau ieško profesionalių patarimų“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė.
Gyventojai vis dažniau domisi ir kodėl ši problema kartojasi. Tuomet svarbu įvertinti kasdienius įpročius, o prireikus – kreiptis į odontologą, šeimos gydytoją ar gastroenterologą.
„Vienas pacientas prašė rekomenduoti stipresnį burnos gaiviklį, nes nemalonus kvapas jį vargino jau ilgą laiką. Paaiškėjo, kad jis reguliariai valosi dantis, tačiau taip pat skundžiasi dažnu rėmeniu ir rūgštaus skrandžio turinio atpylimu. Tokiu atveju gaivinimo priemonės gali padėti tik trumpam“, – sako ji.
Kaltos bakterijos
Dažniausiai nemalonaus burnos kvapo priežastys slypi burnos ertmėje. Problema gali paaštrėti, jei žmogus apsiriboja tik greitu dantų valymu ir neskiria dėmesio sunkiau pasiekiamoms vietoms. Nemalonus kvapas dažnai atsiranda dėl ant dantų, liežuvio ar tarpdančiuose besikaupiančių bakterijų, dantenų ligų, ėduonies ar burnos sausumo. Todėl vien dantų valymo ne visada pakanka – svarbu pasirūpinti ir tarpdančiais bei liežuviu.
Kasdienei priežiūrai rekomenduojama rinktis fluoridų turinčią dantų pastą, kuri padeda apsaugoti dantis nuo ėduonies, taip pat naudoti tarpdančių siūlą arba tarpdančių šepetėlius. Papildomai reikėtų valyti ir liežuvį, nes ant jo paviršiaus, ypač užpakalinėje dalyje, kaupiasi bakterijos, negyvos ląstelės ir maisto likučiai. Liežuvį rekomenduojama valyti kasdien, tam naudojant specialų liežuvio valiklį. Visapusiška burnos higiena yra vienas efektyviausių būdų ne tik palaikyti gaivų burnos kvapą, bet ir užkirsti kelią įvairioms burnos sveikatos problemoms.
Nemalonų burnos kvapą gali paskatinti ir kasdieniai įpročiai. Vienas svarbiausių veiksnių – burnos sausumas, nes sumažėjus seilių kiekiui bakterijoms daugintis susidaro palankesnės sąlygos. Gali skatinti rūkymas, dažnas kavos vartojimas, ilgos pertraukos tarp valgymų, tam tikri maisto produktai. Pasitaiko ir atvejų, kai žmonės per retai keičia dantų šepetėlį.
Skalavimo skystis
Ieškant greito sprendimo, dažnai pasirenkami burnos skalavimo skysčiai, pastilės ar purškalai. Tokios priemonės gali būti naudingos kaip papildoma pagalba, tačiau jų poveikis priklauso nuo to, kas sukėlė nemalonų kvapą. Jei nemalonų kvapą lemia dantenų uždegimas, ėduonis, burnos sausumas, refliuksas ar kiti sveikatos sutrikimai, vien šių priemonių nepakaks. Ilgalaikio rezultato galima tikėtis tik tada, kai šalinama priežastis.
Pasitaiko, kad burnos skalavimo skystis naudojamas kaip dantų valymo pakaitalas. Tai viena dažnesnių klaidų, nes jis gali tik papildyti kasdienę priežiūrą, bet ne pakeisti mechaninį apnašų pašalinimą.
Jei nemalonus kvapas nepraeina net kruopščiau prižiūrint burną ir laikantis odontologo rekomendacijų, verta įsitikinti, ar jis nėra susijęs su kitomis sveikatos problemomis. Priežastis gali būti virškinimo sistemos, kvėpavimo takų ar medžiagų apykaitos sutrikimai.
Pavyzdžiui, sergant nekontroliuojamu cukriniu diabetu iš burnos kartais gali būti jaučiamas salstelėjęs ar acetoną primenantis kvapas. Vis dėlto vien pagal kvapo pobūdį nustatyti priežasties neįmanoma. Svarbiausia stebėti, ar nemalonus kvapas išlieka ilgai ir ar kartu atsiranda kitų simptomų“, – sako E. Šeibokaitė.
Sunerimti reikėtų, jei kartu pasireiškia nuolatinis rėmuo, rūgštaus turinio atpylimas, rijimo sunkumai, lėtinis kosulys, užsitęsęs nosies užgulimas ar pasikartojantys sinusų uždegimai. Gydytojo konsultacijos taip pat nereikėtų atidėlioti, jei kraujuoja ar patinsta dantenos, atsiranda burnos opelių, vargina burnos sausumas, nepaaiškinamai krenta svoris, padidėja troškulys, dažnėja šlapinimasis ar jaučiamas bendras silpnumas.
BNS inf.