Šiuo metu ES gyventojų yra 450,6 mln., tačiau mokslininkai teigia, kad 2029 m. jis pasieks aukščiausią lygį – 453,3 mln. Po to ilgalaikėje perspektyvoje pradės mažėti. Iki 2100 m. sumažės iki 398,8 mln. arba 11,7 proc., o paskutinį kartą jis tokiame lygyje buvo 1970–1980 m.
Dėl žymiai pagerėjusios sveikatos priežiūros bei geresnių gyvenimo ir socialinių sąlygų europiečiai gyvena vis ilgiau. Tačiau gyventojams senstant visuomenė ir ES ekonomika susiduria su iššūkiais.
ES 2024 m. gimusiųjų vidutinė gyvenimo trukmė siekė 81,5 metų. Iki 2050 m. beveik kas trečias ES gyventojas bus 65 metų ar vyresnis – šiuo metu tokio amžiaus yra sulaukęs kas penktas. Iki 2100 m. moterų gyvenimo trukmė galėtų viršyti 90 m., o vyrų – 86 m. Tokios tendencijos kelia didelius iššūkius, tarp kurių – darbo jėgos trūkumas, viešųjų biudžetų lėšų stygius ir spaudimas priežiūros bei švietimo sistemoms.
Tačiau ne viskas yra išimtinai blogai, nes ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į augančią „sidabrinę ekonomiką“ – vis didėjančią prekių ir paslaugų, skirtų vyresnio amžiaus piliečiams, rinką.
„Mes gyvename ilgiau ir sveikiau nei bet kada anksčiau – tai vienas iš didžiausių mūsų pasiekimų. Tačiau demografiniai pokyčiai keičia mūsų visuomenes, ekonomiką ir darbo rinkas“, – teigė ES komisarė Dubravka Suica.
Šiuo metu darbo rinkoje nedalyvauja apie 20 proc. darbingo amžiaus europiečių, o 8 milijonai jaunuolių nei dirba, nei mokosi.
Pagal ELTA inf.
