Šiemet jau nuskendo 46 žmonės

Liepos 25 d. minėjome Pasaulinę skendimo prevencijos dieną, kuri primena, kad nelaimės dažnai įvyksta ne kurortuose ar maudantis jūroje, o žmonėms gerai pažįstamuose tvenkiniuose, upėse ir ežeruose. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per pusmetį iš vandens ištraukti 46 nuskendę žmonės. Iš jų 14 nuskendo vien birželio mėnesį, dar 15 skendusiųjų pavyko išgelbėti. 

Kas lemia nelaimes?

Kaimo vietovėse žmonės skęsta daugiau nei du kartus dažniau nei miestuose, ir nelaimės neretai įvyksta pažįstamoje aplinkoje, arti namų esančiuose vandens telkiniuose. 76 proc. šiemet nuskendusių žmonių – vyrai.

Padoksalu, tačiau gerai pažįstamose vietose žmonės mažiau atsargūs. Jie atsipalaiduoja, praranda budrumą, nuplaukia per toli ar neįvertina savo jėgų. Tačiau net ir pažįstamame ežere ar upėje maudymosi sąlygos gali būti kitokios nei vakar – gali pasikeisti vandens lygis, srovė, dugno reljefas.

Skirtinguose vidaus vandens telkiniuose susiduriama su nevienodais pavojais. Ežeruose žmonės dažnai neįvertina atstumo iki kranto, savo fizinių jėgų ir kiek jėgų prireiks sugrįžti. Riziką kelia ir netikėtai pasikeitęs dugnas. Upėse didžiausią pavojų kelia vandens srovė, jos sūkuriai. Iš pažiūros ramus vanduo gali turėti stiprią povandeninę tėkmę, o šaltesniame vandenyje žmogus greičiau pavargsta, gali patirti šoką ar mėšlungį.

Dažnai žmonės pervertina savo jėgas ir mano, kad jiems nieko pavojingo negali nutikti. Toks pasitikėjimas kartais paskatina nuplaukti per toli, lenktyniauti, šokti į vandenį nepatikrinus dugno. Nelaimių pasitaiko ir dėl noro pajuokauti, tačiau vandenyje net viena neapgalvota akimirka gali baigtis skaudžia nelaime.

Prie vandens, svarbu ne tik tai, kokios yra vandens telkinio sąlygos, bet ir paties žmogaus būklė, ar jis elgiasi adekvačiai. Pavyzdžiui, pavartojus alkoholio lėtėja žmogaus reakcija, tampa sunkiau tiksliai įvertinti atstumą ir savo galimybes.

Kaip elgtis?

Kad situacija tampa pavojinga, pirmiausia gali išduoti ne pagalbos šauksmas, o neįprastas žmogaus elgesys. Skęstantis žmogus paprastai nešaukia ir nemojuoja rankomis – jis gali springti, chaotiškai mėginti išsilaikyti vandens paviršiuje, atrodyti pasimetęs ar būti iš dalies paniręs. Todėl net ir abejojant geriau sureaguoti iš karto – pirmos akimirkos tokioje situacijoje gali būti itin svarbios.

Pastebėjus skęstantįjį pirmiausia reikėtų skambinti numeriu 112, atkreipti aplinkinių dėmesį ir organizuoti pagalbą. Keliems žmonėms esant šalia, svarbu pasiskirstyti veiksmais: vienam iškviesti tarnybas ir kuo tiksliau nurodyti nelaimės vietą, kitam stebėti skęstantįjį, o dar kitam ieškoti priemonės, kurią būtų galima jam paduoti ar mesti. Tam gali tikti gelbėjimosi ratas, virvė, šaka ar kt.

Svarbu nepasiduoti pirmajam impulsui pulti į vandenį padėti skęstančiajam – neįvertinęs atstumo, srovės ar savo jėgų, gelbėti bandantis žmogus pats gali tapti auka.

BNS inf.