Pasak prekės ženklą „Sip Sap“ kuriančios įmonės komercijos vadovės Gintarės Didžiokaitės, beržų sulos neįprastumas užsienio rinkose dažniau tampa pranašumu nei kliūtimi. Lietuvoje šis gėrimas daugeliui atrodo pažįstamas ir savaime suprantamas, o kartais net per daug buitinis.
„Aš kartais pajuokauju, kad Japonijoje man lengviau parduoti sulą negu Lietuvoje. Ten žmonėms tai nėra įprastas produktas ir jiems neatrodo, kad tai yra kažkas nemokamo. Lietuvoje dar dažnai išgirsti: „ai, tai aš pats prisileidžiu“ arba „pas mane senelis turi tos sulos“. Užsienyje sulos istorija priimama visai kitaip – kaip pasakojimas apie gamtą, sezoniškumą, Lietuvos miškus ir labai artimą santykį su gamtos ritmu“, – pasakoja G. Didžiokaitė.
Vis dėlto išskirtinumas savaime rinkos neatidaro. Prieš dešimtmetį vienas iš didžiausių iššūkių buvo net ne vartotojų reakcija, o kategorija: prekybininkai ne visada suprasdavo, kur tokį produktą dėti – prie vandens, sulčių, o vėliau ir prie kokosų vandens. Tai reiškė, kad reikėjo paaiškinti ne tik pirkėjui, bet ir pačiai rinkai, kas šis gėrimas yra.
„Mums svarbu pasakyti, kad sula nėra sukurta – ji yra išgaunama, nes tik gamta gali duoti sulą. Tai nėra vanduo, į kurį papildomai įdėjome funkciją ar vitaminą. Ji jau natūraliai turi savo funkciją iš gamtos“, – dalijasi G. Didžiokaitė.
Šiandien įmonės eksportuotos lietuviškos beržų sulos – tiek prekės ženklo „Sip Sap“, tiek privačios etiketės produktų – galima paragauti daugiau nei 20 pasaulio šalių. Eksportas sudaro apie 70–80 proc. visų sulos pardavimų, o kasmet bendrovė surenka apie 1–1,5 mln. litrų beržų sulos.
Pagrindinės rinkos šiandien yra Prancūzija, Lenkija, Japonija, Vokietija, taip pat yra mažesnių krypčių Europoje.
Pagal BNS inf.