Jaunoji muzikos atlikėja, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Fortepijono katedros studentė šilutiškė Kristina BUDVYTYTĖ prieš kelias dienas sužinojo, jog pavasarį jai teks vykti į Niujorką ir groti salėje, kurioje grojo P.Čaikovskis ir S.Rachmaninovas. Čia savo kūrinius atlikti svajoja daugelis atlikėjų, tačiau tik vienetams tokios svajonės išsipildo.
„Šilutės naujienų“ skaitytojams Kristina atvirai papasakojo apie ją į muzikos pasaulį atvedusį, anot jos, bandos jausmą, apie pagundas mesti muziką, nostalgiją Šilutei ir artimą sielą – dabartinę jos mokytoją, garsią šalies pianistę Tatjaną Romaškiną, taip pat kaip ir Kristina, turinčią ukrainietiško kraujo.
Pavasarį gros Niujorke
Prieš keletą metų šilutiškė Kristina su Klaipėdos universitete taip pat fortepijoninės muzikos atlikimą studijuojančia ansamblio partnere Adele Daunoravičiūte dalyvavo Vienoje (Austrija) vykusiame tarptautiniame konkurse „XXI a. menas“. Lietuvaitėms, pelniusioms I premijos laureačių vardus ansamblio kategorijoje, konkurso organizatoriai pasiūlė įrašyti jų atliekamus kūrinius profesionalia technika ir su profesionaliais režisieriais Vienoje.
Vėliau įrašus merginos nusiuntė ir JAV, Niujorke organizuojamam konkursui „American protege piano and strings competition“.
„Šis konkursas yra pasaulinio lygio ir prizas, kurį gauna tik pirmosios ir antrosios premijos nugalėtojai, yra neįkainojamas. Mes tapome pirmosios premijos laimėtojomis, todėl šių metų gegužės 27 dieną grosime Niujorke, Carnegie hall salėje. Tai pianistui yra didelis ir svarbus įvertinimas. Čia kažkada grojo P.Čaikovskis ir S.Rachmaninovas“, – džiaugsmo neslėpdama pasakojo Kristina.
Dalyvavo daugybėje konkursų Lietuvoje ir užsienyje
Kristina jau dalyvavo daugybėje konkursų, surengtų ir Lietuvoje, ir užsienyje. 2003 ir 2006 m. ji puikiai pasirodė I ir II tarptautiniuose jaunųjų pianistų konkursuose „Baltijos gintarėliai“, 2004 ir 2006 m. – XIII ir XIV Balio Dvariono respublikiniuose pianistų ir stygininkų konkursuose, kuriuose tapo diplomante.
Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos organizuotame etiudų konkurse 2008 m. šilutiškė tapo III vietos, o po metų – to paties konkurso I vietos laureate. Ji puikiai pasirodė 2004 m. vykusiame II tarptautiniame konkurse „Gradus ad Parnassum“ bei 2007 m. – VI respublikiniame jaunųjų pianistų konkurse, skirtame austrų kompozitoriui V.A.Mocartui.
Kristina yra ir 2009 m. Druskininkuose vykusio tarptautinio konkurso – festivalio „Muzika be sienų“ diplomantė ir 2010 m. Klaipėdoje surengto tarptautinio pianistų, stygininkų ir pučiamųjų instrumentalistų konkurso – festivalio „XXI a. menas“, skirto F.Šopeno 200-osioms gimimo metinėms, 3 premijos laureatė ir specialaus prizo laimėtoja.
Mergina iš Pamario 2003 m. tapo tarptautinio Čekų muzikos festivalio – konkurso diplomante. Tarptautiniame konkurse „XXI a. menas“, 2012 m. surengtame Suomijoje (Maanta), tapo I premijos laureate ansamblio kategorijoje, I premijos laureate fortepijono su orkestru kategorijoje bei III premijos laureate solo kategorijoje.
„Kiekvienam konkursui reikalinga nauja programa. Todėl pirmiausia aš tobulėju kaip atlikėja ir pianistė. Konkursai ugdo kantrybę ir didžiulę motyvaciją“, – kalba šilutiškė, kuri groja jau penkiolika metų.
Pernai Lietuvos Prezidentūroje buvo apdovanoti talentingiausi mūsų šalies jaunieji muzikos atlikėjai, tarp jų – ir tarptautinių konkursų laureatė ir prizininkė K.Budvytytė. Jai šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė sveikinimo raštą. Šiemet, vasario 25 dieną, muzikantė vėl vyks į Prezidentūrą. Padėkos koncerte Vyriausybės rūmuose pianino virtuozė ne tik koncertuos, bet dar kartą bus apdovanota.
Moko garsi pianistė
Kas paskatino groti pianinu? „Mano visos draugės mokėsi muzikos mokykloje. Bandos jausmas neaplenkė ir manęs. Netrukus mano gyvenime atsirado pats nuostabiausias žmogus – mano pirmoji mokytoja Liudmila Kašėtienė. Buvo laikotarpis, kai ji man buvo kaip mama. Aš su ja daugiau laiko praleisdavau nei su savo šeima“, – prisiminimais apie kelią į muzikos pasaulį Šilutės meno mokykloje dalijosi Kristina. Dabar grojimo paslapčių ją moko garsi Lietuvos pianistė, profesorė Tatjana Romaškina.
Ir dėstytoja, ir studentė turi ukrainietiško kraujo. Pasak jaunosios pianistės, greičiausiai dėl to jos taip greit randa bendrą kalbą ir gerai sutaria.
Su muzika gyvena ne tik merginos draugės. Kristinos mama Irena taip pat yra baigusi muzikos mokyklą, akordeono specialybę, trimitu grojo ir senelis.
Norėjo pabėgti nuo fortepijono
K.Budvytytė kasdien pianinu groja po 4-6, o kartais – net ir 12 valandų. Bet ir šios talentingos asmenybės gyvenime buvo momentų, kuomet norėjosi pabėgti nuo fortepijono. Pirmą kartą – sulaukus vos 7-erių, kuomet nemokėjo kažkokio kūrinio. „Bijojau eiti į muzikos mokyklą. Todėl net iš namų pabėgau“, – prisimena mergina.
Antrąsyk savo, kaip muzikės, galimybėmis šilutiškė suabejojo jau besimokydama konservatorijoje. Dabar mano, kad tam įtakos turėjo ir pernelyg ankstyvas išvykimas iš namų. „Nebenorėjau mokytis toliau, norėjau grįžti į gimnaziją Šilutėje“, – sako ji.
Bet šiandien džiaugiasi ir taria ačiū savo mamai, kuri tuomet pasakė griežtą „Ne“, nes tik todėl Kristina tęsia savo mokslus dabar jau Klaipėdos universitete.
Kuris pianistės atliekamas kūrinys yra jos širdžiai mieliausias? Anot jos, jie visi mieli, nes kiekvienas kompozitorius turi neišsakytą mintį savo kūrinyje, kurią privalo išsakyti kiekvienas jo atlikėjas. Mergina tikina, jog atlikėjui visuomet smagu suprasti, ką vienas ar kitas kompozitorius norėjo pasakyti, o sužinojus tai perduoti kitiems.
Jaučia nostalgiją Šilutei
Dvidešimt vienerių Kristina prisipažino, jog yra labai laiminga. Tuo džiaugiasi ir jos šeima. Muzikos kalbą puikiai išmananti pianistė jau žino, kad savo specialybės niekad nekeistų. Šiandien muzikavimo ji jau negali pavadinti pomėgiu, nes tai yra jos gyvenimas.
Į gimtuosius namus šilutiškė skuba kiekvieną savaitgalį, nes labai jų pasiilgsta. O grįžusi pirmiausia skanauja, jos žodžiais tariant, „normalų maistą“, kurį gamina mama.
„Šilutei visuomet jaučiu nostalgiją“, – atvirauja Kristina, nors dar nežino, kur gyvens ateityje. Ji tikina, jog dabar nori tik mokytis ir daryti tai, ką dabar ir daro – groti.