Seimo narė konservatorė Aurelija STANCIKIENĖ, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Antikorupcijos komisijos narė, narpliojusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo aplinkybes, sako, kad ir šilutiškiai gali prisidėti prie kovos už teisingumą – fiksuoti ir informuoti apie atvirus neteisingumo faktus teisėsaugos institucijų darbe.
Pokalbis su parlamentare A.Stancikiene – apie teisėsaugos institucijų kontrolę, antikorupcinę veiklą.
– Pastaruoju metu Seimo Antikorupcijos komisija tapo garsiausia Seimo komisija ir gerokai sujudino visą visuomenę. Įvyko ne vienas mitingas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, palaikantis jos iškeltas teisėsaugos problemas.
Ar tai reiškia, kad pagaliau prasidėjo tikra kova su korupcija?
– Pasikeitus Antikorupcijos komisijos pirmininkui, Komisija iš tiesų tapo tuo, kuo turėjo būti seniai, – rimta kovos prieš korupciją institucija. Tai ypač išryškėjo Komisijai tiriant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimą,kurie tiesiog buvo išmesti už gerą darbą į gatvę.
Mūsų Komisija ištyrė ir pasiūlė atstatydinti VRM ministrą R.Palaitį, Generalinio prokuroro pavaduotoją D.Raulušaitį, įvertinti neskaidrų Valstybės saugumo departamento (VSD) darbą, taip pat atkreipė dėmesį į kai kuriuos taisytinus Prezidentės ir premjero veiksmus.
Iš esmės galiu pasakyti vieną apibendrinančią išvadą: žinojome, kad teisėsaugos struktūros dirba prastai, bet kad taip prastai – nesitikėjome.
– Tačiau, išskyrus ministrą R.Palaitį, po šio tyrimo niekas daugiau nenukentėjo, FNTT vadovai taip ir liko išmesti. Ar galima tikėtis rimtesnių permainų?
– Pirmiausia noriu pabrėžti, kad mūsų tyrimas labai rimtai supurtė teisėsaugos sistemas – tas gerai matyti ne tik iš palaikančiųjų, bet ir labai piktos nepalaikančiųjų reakcijos. Antra, Komisijos tyrimas dar tikrai nebaigtas, ir galiu pažadėti, kad dar bus įvairių, kai kam tikrai nemalonių naujienų šiame tyrime. Seime laukiame prokuratūros ir VSD metinių ataskaitų, kurias iš dalies vertinsime ir per šio tyrimo prizmę.
Tikrai neįsivaizduoju, kad ilgai dar galėtų dirbti mūsų Komisijos išvadose neigiamai paminėti Generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis, naujas FNTT vadas K.Jucevičius, Prezidentės patarėjas J.Markevičius, tyrimai dar atskleis ir tikruosius buvusio vidaus reikalų ministro R.Palaičio motyvus susidorojant su gerai dirbusiais pareigūnais.
Tačiau mūsų Komisija susidūrė su labai rimtomis sisteminėmis teisėsaugos problemomis, su negatyviais tarpusavio ryšiais, tad norint visa tai įveikti labai reikalinga ir visuomenės parama.
– Buvęs Antikorupcijos komisijos pirmininkas K.Komskis sako, kad FNTT tyrimo istorija – tai tik konservatorių rinkimų kampanija.
– Tai netiesa. Už Komisijos išvadas balsavo 4 frakcijų atstovai ir trys iš jų yra opozicinės frakcijos. Dar daugiau – išvadose yra pasisakyta ir dėl ne visai deramo premjero – Tėvynės sąjungos pirmininko elgesio.
Tačiau svarbiausias dalykas yra tai, kad kai kas stengiasi užtušuoti esmę: ką mes tyrėme. O tyrėme, kodėl buvo be jokių motyvų į gatvę išmesti geriausi Lietuvos kriminalistai V.Gailius ir V.Giržadas, daug metų rizikavę savo gyvybėmis, savo šeimos narių gyvybėmis kovodami su žiauriausiais nusikaltėliais. Juk jiems vadovaujant buvo sulaikyta žiauriausia ir garsiausia Panevėžio nusikaltėlių grupuotė – vadinamieji „tulpiniai“, ištirtas buvusio „Mažeikių naftos“ direktoriaus G.Kiesaus, jo sūnaus ir vairuotojo nužudymas. Jie asmeniškai prisidėjo demaskuojant įtakingiausią Lietuvoje Kauno „daktarų“ grupuotę. O jiems pradėjus vadovauti FNTT, ši organizacija per vienerius metus padarė daugiau nei per visus 12 gyvavimo metų: sulaikytas kontrabandos karaliumi vadinamas V.Karalius su 11 mln. litų vertės cigarečių kontrabanda, išaiškintas Gariūnų gerai organizuotas nusikalstamas tinklas, kiti įvairūs nusikaltimai.
Bet svarbiausia – pirmą kartą pradėtas tirti neskaidrus valstybės pareigūnų praturtėjimas. Daug metų visi kalbėjom apie neaiškų kai kurių valstybės pareigūnų praturtėjimą ir nieko nebuvo daroma, o dabar, kai FNTT tai pradėjo, jos vadovai iškart atleidžiami. Ar mes turėjome tai matydami tylėti?
– Jūs sakėte, kad norint išjudinti teisėsaugą, įveikti teisėsaugoje esamus klanus, reikia visuomenės pagalbos. Kokią pagalbą galėtų suteikti šilutiškiai?
– Pirmiausia norėčiau informuoti, kad mes, dalis Seimo narių, sekdami JAV pavyzdžiu, užregistravome projektą, kurį priėmus atsirastų Ypatingasis prokuroras, galintis tirti tokias rezonansines bylas kaip banko „Snoras“ bankrotas, kaip galimas pedofilijos atvejis Garliavoje, pagaliau, kaip FNTT pareigūnų atleidimas, t.y. tas bylas, su kuriomis nesusitvarko Generalinė prokuratūra arba kuriose prokuratūra dėl savo neaiškių sąsajų neturi visuomenės pasitikėjimo.
O visuomenės pagalbos kovai už teisingumą formos gali būti įvairios – nuo palaikymo mitingų iki laiškų rašymo valstybės Prezidentei ir Vyriausybei, reikalaujant grąžinti Gailių ir Giržadą vadovauti FNTT ir tęsti savo darbą. Kita pagalbos forma – tai nesitaikstyti su teisingumo pažeidimais savo rajone, savo seniūnijoje.
Kviesčiau visus šilutiškius, kurie mato akivaizdžias neteisingumo apraiškas ar galimus korupcinius atvejus prokuratūros, teismų, VSD, STT, FNTT, policijos darbe, pranešti man, kaip Antikorupcijos komisijos narei.
Taip pat būtų gerai, kad šilutiškiai atsilieptų į besikuriančio visuomeninio judėjimo „Už teisingumą“ raginimą kiekviename rajone kurti visuomenines pilietines tarybas, kurios nuolat fiksuotų ir aiškintųsi atvirus neteisingumo faktus teisėsaugos institucijų darbe. Tik atkakli ir pastovi pilietinė kontrolė gali išgydyti įsisenėjusias pūliuojančias neteisingumo žaizdas.