„Ačiū, Lietuva!“, taria ir šilutiškiai

bdbe4a5fd2824bba3c87e33a2ba33c63235ed87d 1Dar vasarą startavusi iniciatyva „Ačiū, Lietuva!“ į vieną didelę bendruomenę pradėjo jungti visus Lietuva besididžiuojančius žmones. Pagrindinė iniciatyvos idėja – surinkti kuo daugiau padėkos istorijų šaliai, siekiant didinti pasididžiavimo mūsų valstybe jausmą.

„Keturi metų laikai su saulėtomis ir akinančiai baltomis žiemos dienomis, visus iš proto varančiais pavasariais, liepų žiedais kvepiančiomis vasaromis, kuomet basomis galima vaikščioti po žolę arba vakarėjant atsisėsti ant nuo saulės įkaitusio asfalto, ir gražiausia metų šypsena – rudeniu! Lietuviški lietūs, kurie augina žolę ir žmones, kurie juokiasi ir pyksta neapsimetinėdami.

Baltija, iki kurios tam, kad įmerktume kojas bangose, autostrada nuo sostinės važiuoti reikia vos kelias valandas. Miestai ir miesteliai su savo didžiuliais lobiais, o kartais ir neatrastais senamiesčių kiemeliais ar gatvėmis. Žemaitiškas užsispyrimas, dzūkiškas nuoširdumas, suvalkietiškas apdairumas ir aukštaitiškas atvirumas. Viena turtingiausių kalbų pasaulyje, kuria galime ir savo užsispyrimą, ir nuoširdumą apsakyti šimtais skirtingų lietuviškų žodžių. Didžiulis tikėjimas sava Tėvyne, prieš 27 metus iškovojęs mums laisvą ir nepriklausomą šalį, kurioje kasdien mokomės gyventi ir didžiuotis. Didžiuotis tuo, kad pirmaujame lazerių pramonėje, internete naršome greičiau negu daugelis pasaulio valstybių, turime vienus geriausių IT bei biomedicinos specialistus ir visame pasaulyje esame vertinami dėl atkaklumo ir darbštumo.

Viso to esame verti tik tada, kai garsiai šiais dalykais didžiuojamės ir sakome Lietuvai „ačiū“! – teigia iniciatyvos autoriai – Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT).

Kodėl šilutiškiai didžiuojasi Lietuva? Kodėl čia, Lietuvoje jiems vis dar lengviau kvėpuoti nei kitose pasaulio šalyse? Už ką dėkingi Lietuvai jaučiasi mūsų krašto žmonės ir už ką jie norėtų tarti gimtinei šį trumpą, prasmingą ir vieną gražiausių žodžių?, – tokius klausimus šįkart pateikėme trims jauniems Šilutės ligoninės gydytojams, trims savivaldybės politikams, kultūros ir švietimo sričių atstovėms.
Štai jų atsakymai.

Tomas GRENOVECKAS, chirurgasAciu Lietuvai_Grenoveckas

Ačiū Tau, Lietuva:
už laisvę gyventi; už laisvę tobulėti, kurti savo ateitį ir būti reikalingas; už nuostabią gamtą ir švarią aplinką, kurioje gyvename; už nuostabią istoriją, kultūrą ir kalbą, kuria galime didžiuotis; už galimybę vaikus auginti saugioje aplinkoje; ir už tai, kad čia vis dar yra man artimi žmonės.
Džiaugiuosi, kad esu lietuvis.

Gintaras DRŪLIA, traumatologasAciu Lietuvai_Drulia

Ir visgi, ačiū Lietuvai. Kodėl ačiū? Ir kodėl Lietuvai? Taip, idėja įdomi – visgi tūkstantis metų (2009 metais buvo), Nepriklausomybės šimtmetis, tad tų „ačiū“ kaip ir turėtų būti pakankamai daug. Ačiū už gražią gamtą? Gal, bet čia ne tai, ne tai svarbiausia. Ačiū už nepriklausomybę? Na taip, jau arčiau tiesos, tos minties, ko šia iniciatyva ir siekiama.

Man svarbiau kalba. Va už kalbą tikrai galima pasakyti ačiū. Už kalbą, kuri yra seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, iš kurios išsirutuliojo dauguma Europos kalbų.

Nepamenu kieno žodžiai, bet vis juos prisimenu: „ Be kalbos nėra žmogaus, be žmogaus – nėra tautos, tad be kalbos nėra ir tautos.“

Aciu Lietuvai_KrajevaViktorija KRAJEVA, neurologė

Lietuvai norėčiau padėkoti už išugdytas vertybes ir suteiktą pagrindą po kojomis. Lietuvoje įgijau puikų išsilavinimą ir dabar turiu galimybę dirbti savo mėgstamą darbą. Dirbdama gydytoja galiu ne tik padėti žmonėms, bet taip pat turiu galimybę nuolat tobulinti savo žinias, užsiimti saviugda. Be kita ko, dirbu nuostabiame kolektyve, turiu puikų vadovą – su manimi dirbantys žmonės ne tik geba padėti profesiniais klausmais, bet sukuria teigiamą ir draugišką atmosferą.

Dar daugiau: Lietuvai padėkoti norėčiau už tai, kad galiu leisti savo dukrai lankyti bendrojo lavinimo ir meno mokyklas, užsiimti kitanorima užklasine veikla. Su dukra galime smagiai leisti laisvalaikį, pavyzdžiui, dažnai važiuojame prie jūros, o tai mums tikra pramoga!  

Arūnas PUPŠYS, Savivaldybės politikasPOLITIKAI PUPSYS

Žmonėms yra svarbu tai, į ką jie įdeda daug darbo – tai mūsų vaikai, mūsų namai, mūsų žemė. Lietuvoje aš užaugau, sukūriau šeimą ir savo namus. Dėkoju Lietuvai, kad gyvenu laisvoje, demokratinėje valstybėje, kurioje žmonės patys kuria savo gyvenimą.

Daug metų dirbau savo šaliai kaip valstybės tarnautojas. Mačiau daug nuskriaustų, gyvenime pasiklydusių žmonių. Visuomet stengiausi spręsti krašto žmonių problemas ir kurti saugią aplinką mums visiems. Ir dabar, būdamas politiku, stengiuosi, kad visų mūsų gyvenimas būtų geresnis, gražesnis ir teisingesnis. Turiu viltį, kad ta dalis žmonių, kurie ieško laimės kitose pasaulio šalyse, sugrįš.

Lietuva yra mūsų prosenelių, senelių, tėvų ir mūsų pačių darbo vaisius, todėl ji yra man svarbi ir aš renkuosi joje gyventi.

POLITIKAI ZEBELIENEDaiva ŽEBELIENĖ, savivaldybės politikė

Esu dar tos kartos, kuri gerai prisimena iš kokios valstybės glėbio ir santvarkos išsprūdome, žmogus. Mano šeima buvo tarp tų, kurie be jokios abejonės balsavome už Nepriklausomybės atkūrimą – už laisvą, demokratinę Lietuvą. Džiaugiuosi, kad dabar turime žodžio ir pasirinkimo laisvę, ir dėkoju Lietuvai už galimybę siekti savo tikslų ir svajonių tiek man, tiek mano šeimai.

Turime savivaldą, galime aktyviai dalyvauti tvarkant krašto reikalus. Galiu rinkti valdžią ir netgi atstovauti man tokią teisę suteikusių žmonių interesus. 

Visa šeima kuriame ir puoselėjame savo verslą. Gyvename taikoje, vaikai turi galimybę mokytis, siekti savo svajonių, keliauti ir pamatyti kitas valstybes.

Dėkoju Lietuvai, Tautai už išsaugotą gimtąją kalbą, puoselėjamus papročius ir kultūrą. Esame patriotiška šeima, stengiamės kurti ir dirbti čia Lietuvoje, palaikydami vienas kitą. Ateitį matome tik čia, tik savo gimtinėje, kur turime viską, ko mums reikia.

Ričardas STONKUS, savivaldybės politikasPOLITIKAI STONKUS

Dėkoju Lietuvai, kad esu garbingos tūkstantmetės valstybės pilietis. Mes – vos trijų milijonų žmonių tauta turime originalią kalbą, savas tradicijas, kultūrą ir nuostabią gamtą, kasmet atsinaujinančią keturiuose metų laikuose.

Didžiuojuosi, kad gimiau lietuviu. Tautai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę man sukako 10 metų. Prisimenu, kad pykau ant tėčio, jog jis nesivežė manęs į trijų Baltijos valstybių iniciatyvą „Baltijos kelias“. Kartu su šeima nemiegojau, kai svetima kariuomenė agresyviai siautėjo per Sausio įvykius. Prisimenu  tuometines savo vaikiškas mintis – planus kaip pradurti tanko baką ir panašiai… Dėkoju Lietuvai, kad sugebėjome atkurti valstybę sąlyginai taikiai ir be didelių aukų.  

Jaučiuosi Lietuvos patriotu. Man nėra gyvenime nuostabesnio jausmo, kaip girdėti Tautinę giesmę, patriotines dainas, matyti trispalvę.

Gaila, kad dabar išgyvename jaunų žmonių emigracijos laikmetį, perpus mažesnį gimstamumą. Lietuva ir jos žmonės atlaikė svetimos valstybės jungą, karo ir pokario sunkumus. Galimai seneliai ir tėvai, kurie išgyveno karus, okupaciją, žudynes ir tremtį buvo stipresni – jie veržėsi į Tėvynę.

Turiu vilties, kad mano kartos ar jaunesni žmonės anksčiau ar vėliau supras, jog neverta prarasti Tėvynės, artimų žmonių dėl šiek tiek sotesnio ir patogesnio gyvenimo svetur. Dėkoju Lietuvai, kad mūsų gyvenimas keičiasi, kad vis daugiau po pasaulį besiblaškančiųjų grįžta savo gerovės kurti čia – Tėvynėje. 

BALTUTIENE _1Džiaugiuosi, kad atsiranda tokių iniciatyvų kaip „Ačiū Lietuvai“, kurios mus įaudrina ir vienija.

 

Adma BALTUTIENĖ, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė:

Ačiū noriu tarti: Mama, ačiū Tau, kad esi; ačiū, Teresei Lorenčienei už dainas fokloro kolektyvui „Pilutė“; ačiū, folkloro kolektyvo „Pilutė“ dalyviams; ūkininkai, ačiū jums, už meilę savo kraštui; visiems ačiū, kad buvote kartu ruošiant Mykolinių šventę.

Tariu ačiū nuolatiniams švenčių rėmėjams; ačiū broliams už nuoširdumą; ačiū mokytojams už draugystę; ačiū, Žemaičių krašto etnokultūros centro saviveiklininkams. Ačiū, Lietuva, už išsaugotą protėvių žemę, ačiū už išsaugotą kalbą. Ačiū, Lietuva!

Asta GUŽAUSKIENĖ, Kintų pagrindinės mokyklos direktorė:GUZAUSKIENE

Ačiū, Lietuva, tariu: už šeimą – ramybės ir energijos šaltinį;  už namus, kuriuose visada gera ir saugu; už galimybes nuolat mokytis, pažinti ir tobulėti; už darbą – įdomų, prasmingą ir kasdien įtraukiantį; už žmones, kuriuos kasdien sutikau, sutinku ir sutiksiu kelyje; už žemę, kvepiančią žole, miškais ir lietumi; už laisvę gyventi, dirbti ir mylėti!