Pastaruoju metu tiek Europoje, tiek visame pasaulyje daug dėmesio skiriama kovai su klastojimu, kuris daro didelę žalą teisėtai prekybai, kenkia šalių ekonomikos augimui. Įvairios pasaulio ir Europos institucijos – Tarptautinė verslo konfederacija, GRECO, Europos Komisija kuria strategijas, kaip sumažinti šį neigiamą reiškinį.
2011 metų pabaigoje Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Korėjos, Maroko, Naujosios Zelandijos ir Singapūro, o šių metų pradžioje daugumos Europos Sąjungos šalių, įskaitant Lietuvą, pasirašytas Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu (ACTA) sukėlė karštų diskusijų ir protesto bangų.
Visuomenė pasidalijo į dvi pozicijas: vieni gina autorines teises, kiti tam priešinasi, manydami, kad yra pažeidžiamos jų pačių kaip vartotojų teisės. Tai vis dėlto kuri barikadų pusė teisi?
ACTA užtikrina autorių teisių apsaugą
ACTA sutartimi siekiama užtikrinti veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių gynimą tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Autorių teisių skyriaus vyriausiosios specialistės Gytos Berasnevičiūtės teigimu, šia sutartimi bus sprendžiamos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų problemos: prie sutarties prisijungusiose ir ją ratifikavusiose šalyse narėse bus geriau užtikrinama autorių teisių apsauga, o kartu ir pagarba šioms teisėms.
Kultūros ministerijos atstovė pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai apima ne tik muzikos, filmų, nuotraukų, programinės įrangos klastojimą, bet pramoninės nuosavybės teisės – patentų, prekių ženklų, pramoninio dizaino, vaistų padirbinėjimą.
Pastaruosius kelerius metus Europoje užfiksuojama vis daugiau klastojimo atvejų. Europos Komisijos duomenimis, daugėja krovinių, kuriais pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės. 2010 metais muitinėse užregistruota maždaug 80 tūkst. tokių atvejų: tai beveik dvigubai daugiau negu 2009 metais. Prie ES išorės sienų sulaikyta daugiau nei 103 mln. suklastotų gaminių.
G. Berasnavičiūtė teigia, kad patiriamą žalą autoriams ir kitiems teisių turėtojams yra labai sunku apskaičiuoti. „Šiuo metu Europos Komisijos užsakymu yra atliekama studija, kuria bus bandoma nustatyti bendrą metodologiją, pagal kurią ateityje bus galima tiksliau įvertinti patiriamos žalos apimtį ir poveikį“, – apie autorių teisių žalos įvertinimą kalbėjo Kultūros ministerijos atstovė.
Protesto bangos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje
Daugelio ES valstybių narių pasirašyta ACTA sutartis sukėlė nemažas visuomenės protesto bangas. Metų pradžioje šios sutarties priešininkai organizavo įvairias protesto akcijas, piketus, kreipėsi į savo išrinktus įstatymų leidėjus nacionaliniuose parlamentuose ir Europos Parlamente.
Internetinėje erdvėje sukurtos virtualios bendruomenės siekia užkirsti kelią šiam tarptautiniam susitarimui, nes mano, kad tai pažeis jų kaip vartotojų teises. Lietuvos stop–acta.lt bendruomenė teigia, kad ši sutartis daro poveikį interneto laisvei ir asmens privatumui. Taip pat šios sutarties priešininkai linkę manyti, kad sutarties derybų procesas nebuvo skaidrus ir atviras visuomenei. Nuogąstaujama, kad susitarimas tarnauja didelėms kompanijoms piliečių sąskaita.
G. Berasnevičiūtės nuomone, visuomenės pasipriešinimą paskatino keletas priežasčių. „Tai neseniai diskusijų bangą sukėlę Jungtinių Amerikos Valstijų teisės aktų projektai SOPA ir PIPA, ir bendra tendencija apskritai kvestionuoti autorių teisių apsaugą kaip neva varžančią kai kurias pagrindines žmogaus laisves“, – teigė ekspertė.
Pasiteiravus apie kylančius pavojus vartotojams, Kultūros ministerijos atstovė Gyta Berasnevičiūtė atsakė, kad žmonėms, teisėtai naudojantiems intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugotus produktus, jokie pavojai pagal šią sutartį nekyla. Kita vertus, pavojus gali iškilti, kai vartotojas naudoja suklastotus (padirbtus) produktus ar prekes.
Pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės teisėmis neapsaugotas, padirbtas žaislas gali neatitikti visų saugos reikalavimų, būti kenksmingas ir nesaugus vaikui. Kitos suklastotos prekės gali sukelti dar didesnių pasekmių: padirbti vaistai ar kosmetikos priemonės gali padaryti rimtą žalą žmogaus sveikatai. Europos Komisijos duomenimis, nuo 2005 metų konfiskuotų padirbtų vaistų kiekis išaugo 400 proc., kasmet miršta apie 700 tūkst. žmonių.
Sutarties ACTA likimas – europarlamentarų rankose
Tam, kad ši sutartis šalyse įsigaliotų, ją dar reikia ratifikuoti, o vėliau teisines normas perkelti į nacionalinius įstatymus. Šiuo metu ACTA sutarties likimas – Europos Parlamento narių rankose. Parlamento pritarimas būtinas, kad ši sutartis įsigaliotų Europos Sąjungoje.
Atsižvelgdama į pasipriešinimą ACTA, šių metų vasario 22 dieną Europos Komisija kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu ištirti, ar susitarimas neprieštarauja ES teisei. Sulaukę Teismo sprendimo, europarlamentarai balsuos dėl pritarimo ar nepritarimo sutarčiai. Šiuo metu Parlamento komitetai atlieka parengiamąjį teisėkūros darbą: rengiami vieši svarstymai ir derinamos pozicijos.
Jei tarptautinė prekybos sutartis įsigaliotų, ES narės pačios turės spręsti, kaip jos įgyvendins sutarties nuostatas. Sutartyje nėra primygtinai nurodoma, kaip turėtų būti ginamos autorių teisės, todėl kiekviena valstybė turės nuspręsti, kokie teisės aktai geriausiai užkirstų kelią neteisėtam kūrinių naudojimui. Valstybėms narėms paliekama laisvė pačioms nuspręsti, kokios baudos ir už kokius pažeidimus grės.