Afrikinis kiaulių maras – jau ir pamaryje, pranešusieji pretenduoja į išmoką

Pirmadienį, rugpjūčio 22-ąją pranešta, kad afrikinis kiaulių maras pasiekė ir Šilutės rajoną – virusas nustatytas dviem Usėnų seniūnijoje sumedžiotiems šernams.

Židinių vis daugėja

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Šilutės skyrius informuoja, kad Kavolių kaimo miške, medžiotojų klubo „Usėnai“ sumedžiotiems dviem šernams patvirtintas afrikinio kiaulių maro virusas. Sumedžiotų šernų skerdena saugiai sunaikinta gyvūninių atliekų duobėje.

Afrikinis kiaulių maras – ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių kiaulių bei šernų liga. Kitiems gyvūnams ir žmonėms ligą sukeliantis virusas nepavojingas.

Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų.

Pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojami vis nauji AKM atvejai, po kelis atvejus fiksuota ir kaimyniniuose Tauragės bei Jurbarko rajonuose. O Vilkaviškio ir Šakių rajonuose užfiksuoti net 4 AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose. Tai pirmas kartas, kuomet per dieną fiksuota net keletas šios mirtinai kiaulėms ir šernams pavojingos ligos atvejų.

VMVT Marijampolės departamento duomenimis, protrūkiai užfiksuoti 3 juose kiaulių ūkiuose, kuriuose buvo laikoma nuo 2 iki 6 kiaulių bei 1 dideliame komerciniame ūkyje Šakių rajone, kuriame auginama per 2 000 kiaulių. Pastebėję pirmuosius simptomus bei padidėjusį gaišimą ūkio prižiūrėtojai ir kreipėsi į VMVT, o tyrimai patvirtino, kad ūkyje – ligos židinys.

Tai pirmasis šiemet nuo AKM nukentėjęs komercinis ūkis Lietuvoje, jis patirs didžiulių nuostolių, nes visas kiaules teks nugaišinti. Specialistai aiškinasi, kaip virusas galėjo patekti į ūkius, neatmetama, kad iš laukinės gamtos. Teigiami AKM šernai šiemet buvo nustatyti 3-4 km atstumu nuo šio kiaulių ūkio.

Paskutinis AKM židinys panašaus dydžio komerciniame kiaulių ūkyje Lietuvoje užfiksuotas 2020 m.

Pamačius gaišeną – neliesti

„Dar kartą prašau visų suklusti. Biosauga, biosauga ir dar kartą biosauga. Būtina kiekvieną dieną principingai laikytis visų biosaugos reikalavimų. Jei tik kam nors kyla klausimų, kaip galima apsaugoti savo ūkį, klauskite, skambinkite mums, išsamiai pakonsultuosime“, – komentavo VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

VMVT ragina gyventojus pastebėjus šerno gaišeną, nedelsiant pranešti apie tai VMVT. Operatyvus gaišenos utilizavimas – viena efektyviausių priemonių mažinant viruso cirkuliaciją.

Pamačius nugaišusį šerną jokiu būdu negalima jo liesti, nes jis gali būti užkrėstas AKM. Specialistai prašo radimo vietą pažymėti aiškiai matomu ženklu (užrišti ant medžio ar krūmo spalvotą medžiagos juostą, įsmeigti į žemę šaką, ar pan.) ir apie tai informuoti VMVT telefonu 1879, el. paštu skundai@vmvt.lt ar atvykus į artimiausią VMVT padalinį.

Siekiant mažinti ligos plitimą, yra mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas. Tai padeda suaktyvinti kritusių šernų paieškas ir operatyviai juos pašalinti iš aplinkos. Reikia kreiptis ir apie tai pranešti VMVT arba atvykus į artimiausią VMVT padalinį ir užpildyti prašymą. Išmoka už vieną surastą nugaišusį šerną – 30 eurų. Išmokos mokamos tik suradus šerno gaišeną nurodytoje vietoje ir atrinkus mėginius tyrimams. Jei apie tą pačią šerno gaišeną praneša keli asmenys, teisę į išmoką turi pirmas informaciją pateikęs asmuo.