Šilutės rajono savivaldybės politikai, administracijos bei Švietimo skyriaus vadovai turėjo progą iš pirmųjų lūpų išgirsti apie ruošiamą šalies bendrojo ugdymo reformą. Šilutėje svečiavosi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Eugenijus Jovaiša. Jį lydėjo mūsų krašte išrinktas Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda.
Abu Seimo valdančiosios Valstiečių frakcijos politikai atvirai kalbėjo apie bendrojo ugdymo reformą, kurią ketinama įgyvendinti iki Seimo kadencijos pabaigos.
Šešiamečiai – į pradinę mokyklą
Pasak E.Jovaišos, mūsų jaunimas per ilgai sėdi mokykloje – bus siekiama, kad vidurinę mokyklą jaunuoliai baigtų jaunesni, todėl ikimokyklinis ugdymas turėtų būti pradėtas nuo penkerių metų, o pradinis – nuo šešerių.
E.Jovaišos nuomone, paradoksalu, kad jau senokai įstatymais įteisintas ikimokyklinis ugdymas, tačiau lig šiol nėra vadovėlių tokiems ugdytiniams. Nėra ir pedagogų, kurie būtų parengti mokyti penkiamečius.
E.Jovaiša ragino, kad Šilutės savivaldybės politikai išsaugotų kaimuose pradines mokyklas. Juk racionaliau būtų, kad ne būrys vaikų važinėtų į tolimesnes mokyklas, bet pedagogas atvažiuotų pas vaikus į arčiausiai jų esančią mokyklą.
Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pastebėjo, kad privaloma laikytis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytų normų, kiek klasėse turi būti vaikų. Po kelis mokinukus klasėse turinčios pradinės mokyklos tampa našta didesnėms. Švietimo skyriui tenka perskirstyti mokykloms skirtą finansavimą, kuris paremtas moksleivių krepšelio finansavimo principu. Didesnės mokyklos yra nepatenkintos, kad jų moksleivių krepšelio lėšos atitenka mažosioms mokykloms.
E.Jovaišos teigimu, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas jau derina su Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijomis galimus švietimo sistemos finansavimo pakeitimus. Planuojama atšaukti finansavimą pagal moksleivių krepšelį ir įvesti finansavimą pagal klasių krepšelio principą. Tikimasi, kad diferencijavus mokinių skaičiaus normas mieste ir kaime, būtų sustabdytas pradinių mokyklų naikinimas mažose gyvenvietėse.
A.S.Nausėdos nuomone, pradinės mokyklos kaimuose yra svarbi sąlyga, kad jaunos šeimos liktų ten gyventi.
Nepatinka „ilgosios gimnazijos“
Pasak svečio, vaikai nuo 5 klasės privalo būti ugdomi gerai aprūpintose mokyklose, jiems turi būti užtikrintas pavėžėjimas į seniūnijų centrus ar gyvenvietes, kuriose yra pagrindinės ar vidurinės mokyklos, arba gimnazijos.
E.Jovaišai nepatinka, kad Lietuvoje daugėja vadinamųjų „ilgųjų gimnazijų“, kuriose vaikai ugdomi nuo pradinių iki baigiamųjų klasių, nors nuo gimnazijų atsiradimo pradžios buvo manoma, kad gimnazijose bus tik keturios baigiamosios klasės.
E.Jovaišos nuomone, tokiose gimnazijose moksleiviai gauna tik vidurinės mokyklos išsilavinimą.
Pasak mero V.Laurinaičio, ir Šilutės savivaldybėje yra trys „ilgosios gimnazijos“ – Švėkšnoje, Žemaičių Naumiestyje ir Vainute. Taip patogu mokiniams, o lėšų Savivaldybė nepraranda, nes gimnazijos tarifu (aukštesniu nei žemesnių klasių mokytojams) apmokamas darbas tik pedagogams, dirbantiems su gimnazistais.
Keturi privalomi brandos egzaminai
E.Jovaiša minėjo, kad Seimo komitete brandinama idėja iki kadencijos pabaigos įvesti 4 privalomus valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos, istorijos, matematikos ir užsienio kalbos. Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas svarbiu turėtų tapti ir kaupiamasis balas, kuris būtų skaičiuojamas kiekvienam dalykui. Kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos specialistais svarstoma, ar kaupiamasis balas būtų skaičiuojams nuo 8, ar nuo 10 klasės. Pasak E.Jovaišos, toks balas motyvuotų mokytis nuolat ir nesitikėti vien tik egzaminų sėkmės.
Be to, norima įvesti tvarką, kad moksleiviai, norintys mokytis aukštosiose mokyklose, rašytų prašymus jau baigiamųjų mokslo metų viduryje, pateikdami savo kaupiamuosius balus. Aukštosios mokyklos turėtų galimybę anksčiau pasirinkti būsimuosius studentus, o galutinis sprendimas būtų priimtas sulaukus egzaminų rezultatų.
E.Jovaiša pripažino, kad visiškai neveiksminga šiuo metu profesinio orientavimo sistema. Dabar profesinis orientavimas, perleistas klasių auklėtojams, yra tarsi parodija. Rimtai organizuotas toks orientavimas gali padėti jaunuoliui įvertinti ne tik save, bet ir Lietuvos ūkio, verslo ir socialinės veiklos poreikius.
Šilutės r. tarybos Socialinių reikalų komiteto naujajai pirmininkei, „tvarkietei“ Laimutei Uselienei vis dėlto kilo abejonių dėl valstybinių egzaminų parinkimo. Kodėl istorija, o ne chemija, biologija, geografija? Kaip bus vertinami absolventai, kurie rinksis specialybes, susijusias su dalykais, nesančiais privalomųjų egzaminų sąraše?
E.Jovaiša aiškino, kad jokių spragų dėl pasirinkimo nebus. Abiturientai, be privalomų valstybinių egzaminų rezultatų, turės ir kitų dalykų kaupiamuosius balus. Jokie stojamieji egzaminai nebus rengiami.
O komentuodamas privalomų egzaminų parinkimą, E.Jovaiša sakė, kad bus parinkti baziniai dalykai, kurie svarbūs pasirenkant bet kokius aukštuosius mokslus. Svarstant, kodėl pasirinktas istorijos egzaminas, o ne kitas, E.Jovaiša sakė, kad kuriant Lietuvos valstybę svarbu, jog brandus žmogus turėtų žinių apie savo tautos istorines šaknis.
Pedagogams – etatinis atlyginimas
Seimo Švietimo ir mokslo komitete kartu su Finansų ministerija jau derinamas pedagogų etatinio apmokėjimo įstatymas.
Kad pedagogas turėtų etatinį krūvį, jam per savaitępakaktų turėti 12-18 kontaktinių valandų. Skaičiuojant konkretų pedagogo atlyginimą, įtakos turėtų kontaktinės valandos, pasiruošti pamokoms būtinas laikas, pedagogo kvalifikacija, darbas mokyklos ir gyvenvietės bendruomenėje.
Etatai galėtų būti skaldomi dalimis. Pasak E.Jovaišos, didžiausios diskusijos su švietimo profesinėmis sąjungomis kilo dėl mažiausios etatinio krūvio dalies: profsąjungos nori, kad etato dalis būtų ne mažesnė nei 0,5 etato.
Preliminariai paskaičiuota, kad pereinat prie etatinio apmokėjimo per pirmuosius 4 mėnesius Valstybės biudžete reikėtų rasti apie 30 mln. eurų.
Susitikime dalyvavęs Šilutės r. savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komiteto narys, liberalas Algirdas Gečas kalbėjo, kad rajono pedagogų bendruomenė nebijo etatinio apmokėjimo. Mokytojai yra pasirengę dirbti ir tokiomis sąlygomis. Svarbu, kad būtų rasta lėšų darbo užmokesčiui, suskaičiuotam pagal naujus skaičiavimo principus.
Apie Kadetų mokyklą ir „Vėtrungės“ poilsiavietę
E.Jovaiša nesišvaistė pažadais, kad Jūrų kadetų mokykla Rusnėje tikrai bus steigiama. Jis tik sakė, kad toks sprendimas yra įmanomas ir būtų naudingas Pamario krašto ateičiai. Svečio nuomone, nemažai šioje srityje painiavos kelia Klaipėdos miesto savivaldybės konkurencija ir pasiryžimas Kadetų mokyklą steigti net savo biudžeto lėšomis.
Asmeniškai E.Jovaišai atrodo geriau, kad Kadetų mokykla būtų Rusnėje. Todėl svečias kartu su savivaldybės vadovais aplankė Rusnę ir akivaizdžiai įsitikino, kad dabartinė specialiųjų poreikių vaikų mokykla yra tinkama Kadetų mokyklai.
Meras V.Laurinaitis susitikime kalbėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės pareiškimai dėl Kadetų mokyklos steigimo savo lėšomis yra tik deklaracija. Jo nuomone, jeigu Vyriausybė apsispręstų Kadetų mokyklą steigti Rusnėje, klaipėdiečiai nusileistų ir antros panašios mokyklos tikrai nesteigtų.
E.Jovaiša aplankė ir „Vėtrungės“ stovyklavietę Kintuose. Savivaldybė yra nusipirkusi šią stovyklavietę ir norėtų joje atkurti veiklą. Čia rajono profesinių mokyklų mokiniai turėtų puikią praktinio mokymo vietą – aptarnautų stovyklaujančius vaikus.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis „Šilutės naujienoms“ sakė, kad E.Jovaišai yra įteikti prašymai dėl Kadetų mokyklos steigimo ir „Vėtrungės“ poilsiavietės veiklos atkūrimo. Pasak V.Pozingio, E.Jovaiša pritarė savivaldybės iniciatyvoms. Dabar reikia gauti viso Seimo ir suinteresuotų ministerijų pritarimą, kad kitų metų Valstybės biudžete būtų lėšų sumanymams įgyvendinti.