Aklinoje tamsoje po Ventės ragą, arba Žiedeliai migrantams

Untitled-1 copyVentės ragas – unikali vieta, kur marių bangų mūšą keičia migruojančių paukščių čiulbesys. Neabejoju, kad daugeliui jau teko lankytis Ventės rago ornitologinėje stotyje. Tačiau vargu ar daug žmonių tai darė auštant, kai aplink dar tvyro aklina tamsa, mirtina tyla, o ir paukščiai vis dar tebemiega. Turėjau išskirtinę progą rugsėjo lygiadienio rytą sutikti Ventės rago ornitologijos stotyje ir stebėti kaip čia, pamario krašte, bunda gamta.

Skleidė pavojaus signalą

Tą rytą teko išsiristi iš lovos anksti – apie penktą valandą. Mingės kaimas, kuriame nakvojome mes, keliauninkai, dar skendėjo tamsoje. Lauke buvo vos keletas laipsnių šilumos, ir ore tvyranti drėgmė bei šaltis smelkėsi kiaurai. Apsirengę šilčiausius, kokius tik turėjome drabužius sulipome į nedidelį autobusiuką. Išties važiuojant pro negyvenamus, tamsoje skendinčius laukus atrodė, kad tai – lyg Dievo pamirštas kampelis.

Ventės rago ornitologijos stotyje mus pasitiko gamtos fotografas ir gamtininkas Borisas Belchevas. Pasirodo, kad jis iš Bulgarijos į Lietuvą atvyko prieš 9 metus. Susipažindamas jis suskubo papasakoti, kad, būdamas Aliaskoje, sutiko lietuvaitę. Pamilo, vedė, ir štai, pora gyvena Šilutėje. Vos tik įžengėme į ornitologijos stoties teritoriją, gamtininkas atkreipė mūsų dėmesį į tylų tylų čiulbėjimą. „Tai paukštis, kuris skleidžia pavojaus signalą ir žadina kitus, nes išgirdo, kad mes ateiname. Jam – pavojus, o mums juk tai – karietaitės balsas“, – paaiškino B.Belchevas.

Migruoja auštant

Migruojančius paukščius, pasak ornitologo, geriausia stebėti auštant. „Į gaudykles – į tinklus paukščiai patenka anksti ryte dėl to, kad susiruošia migruoti ir skristi per marias, tačiau šiek tiek paskridę supranta, kad tai blogas pasirinkimas.
Paskridus tolėliau nebesimato žemyno, o paukščiams – jis būtinas. Tada jie apsisuka skristi atgal ir patenka į Ventės rago tinklus“ , – aiškino gamtininkas. Tinklai ornitologijos stotyje pastatyti taip, kad paukščiai atskristų iki vadinamosios „kameros“. Prie jos ornitologijos stoties žieduotojai gali lengvai prieiti ir, ištraukę paukščius, juos sužieduoja.

Tačiau mus, maklinėjančius visiškoje tamsoje, B.Belchevas pirmiausia nusivedė prie molo, kur paryčiais prasideda tikras paukščių turgus. Jie atskrenda čia pabendrauti, kedena savo plunksnas ir klegėdami sutinka kiekvieną rytą. Kol prie molo laukėme brėkštančios aušros ir atskrendančių paukščių, ornitologas mums pasakojo apie Ventės rage pastatytą vieną didžiausių pasaulyje paukščių gaudyklių. Gaudyklės stulpų aukštis – iki 25 metrų, plotis – 69, o ilgis – net 113 metrų.

„Šia gaudykle paukščiai dažniausiai gaudomi nuo vasaros pabaigos iki vėlyvo rudens. Dažniausiai į ją patenka įvairių rūšių zylės, alksninukai, kikiliai“, – pasakojo ornitologas.

Stebi migraciją

Jo teigimu, į tinklus paukščiai dažniausiai patenka paryčiais. Tad kiekvieną rytą stoties darbuotojai patikrina visus tinklus ir sužieduoja įkliuvusius paukščius.

Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas, kuris žeiduoja paukščius, nusivedė mus prie vienos iš gaudyklių ir parodė į ją jau įkliuvusį laimikį.

„Turime dvi karietaites ir vieną liepsnelę“, – paaiškino vyras. Paėmęs paukštį į rankas jis išsitraukė žiedelį ir lengvai jį užsegė ant karietaitės kojos. Sužiedavus paukštį, duomenys užfiksuojami tam tikrame žurnale, o tai padarius, skraiduolis paleidžiamas.

Ornitologas šią užduotį patikėjo ir man – į rankas švelniai įdėjo paukštelį. Bet gailestis netruko suspausti širdies – kone po akimirkos paleidau.

Kituose tinkluose buvo dar daugiau įkliuvusių sparnuočių. Juos V. Eigirdas sudėjo į specialią dėžutę. Vėliau, ja nešini, nukeliausime į kambarį, kur bus sužieduoti ir užregistruoti visi į gaudyklę pakliuvę keliauninkai.

Pasak ornitologo, dažniausiai tai būna zylės, liepsnelės, karietaitės ir kiti maži paukšteliai. „Per metus paprastai sužieduojama apie 60-80 tūkst. paukščių, o iš viso ornitologijos stoties istorijoje sužieduoti buvo apie 3 mln. skraiduolių“, – užsiminė B.Belchevas.

Pasak B. Belchevo, paukščiai žieduojami tam, kad būtų galima lengvai nustatyti jų migracijos kelią ir gyvenimo trukmę. „Ant kiekvieno užmaunamo žiedo yra tam tikras kodas, kurį nuskaičius galima sužinoti, iš kur paukštis atskrido, kaip keičiasi jo migracija“, – sakė gamtininkas.

Vyras paaiškino, kad skiriasi ne tik kiekvieno paukščio žiedo kodas, tačiau ir pats žiedas. Mat žiedai būna metaliniai arba spalvoti plastikiniai, spalva parenkama atsižvelgiant į paukščių rūšį. Didesni paukščiai žieduojami plastikiniais žiedais, o mažesni – dažniausiai aliuminiais.

Vyksta paukščių žiedavimo raliai

Sužiedavę paukščius grįžtame prie molo. Dangus jau pakankamai šviesus, tad pastebime ir pirmuosius atskridusius. Kad viskas būtų paprasčiau, B. Belchevas pastato teleskopą. Jį sureguliavęs ima vardinti susirinkusiuosius. „Daugiausiai čia – rudagalvių kirų“, – sakė ornitologas.

Pro teleskopą matome, kaip vieni kirai kedenasi plunksnas, o kiti, lyg kažką svarbaus galvodami, vaikštinėja pirmyn atgal molu. Prie jų vėliau dar prisišlieja antys, gulbės bei kiti atskridę pasitikti ryto sparnuočiai.

B. Belchevas prasitaria, kad kartais čia, Ventės rage, vyksta ir Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) organizuojamas paukščių stebėjimo ralis. „Čia susirenka komandos ir nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro ir stebi paukščius visame pamario regione. Tokio ralio tikslas – išgirsti, pamatyti ir užfiksuoti kuo daugiau paukščių rūšių, o laimi tie, kurie užfiksavo daugiausiai“, – sakė ornitologas. Mums bekalbant ir bestebint paukščius ant molo, visai prašvinta. O mes, sužvarbę ir mieguisti, kulniuojame į autobusą.

Lrytas.lt inf.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.