Pavasarinės šilumos pliūpsnis, marių žydrynės gaiva ir klykiančių žuvėdrų pulkelis Ventėje pasitiko dešimtis ventiškių, kintiškių, rusniškių, šilutiškių ir kitų kaimų gyventojų, susirinkusių prie bendro simbolinio kapo – marių pakrantėje tarsi įstrigusio akmeninio kurėno, niekada nebegrįšiančio namo, į savo uostą…
Šis paminklas Neptūno aukoms – Ventės ir Šturmų bendruomenės įgyvendinto projekto rezultatas. Kurėną, kurio burę puošia vėtrungė ir ant stiebo nusileido kelios žuvėdros, tarsi ką tik atlėkusios nuo marių, sukūrė klaipėdietis architektas Adomas Skiezgilas, darbus atliko bendrovė „Akmens namai“.
Žmonės, kurių sūnūs, tėvai, vyrai, broliai negrįžo iš vandenų, spaudė rankose gėles, žvakes. Kai kam šis paminklas bus vienintelė vieta, kurioje jie galės uždegti žvakelę žiaurios stichijos aukoms.
Paminklas nuskendusiems bičiuliams virto paminklu visoms aukoms
Žuvėdrų čaižūs riksmai nutilo ir link marių nuklydo tyli kanklių melodija. Tautiškiai drabužiais pasipuošę jaunuoliai kvietė papasakoti paminklo atsiradimo istoriją idėjos autorių Saulių Sodonį.
Jis prisiminė prieš 25-erius metus įvykusią tragediją: Kuršių marių regatos metu jachta „Krantas“ neparplaukė į krantą. Audroje žuvo trys S.Sodonio bičiuliai…
Minint jų žūties 10-metį draugams kilo mintis, jog reikėtų pastatyti paminklą jų atminimui. Paskui diskusijose kilo idėja, jog paminklas turėtų būti visoms vandenų aukoms.
Tuomet idėjos nepavyko įgyvendinti, nors jau buvo pradėtos rinkti lėšos. Tik praėjus dar 15-ai metų idėją įgyvendinti ėmėsi aktyvi Ventės ir Šturmų bendruomenė, vadovaujama Antaninos Adomaitytės.
Laimino ir šventino kunigai
Paminklui pastatyti ir bendruomenės namams įrengti buvo gauta apie ketvirtį milijono litų iš europinių fondų. Programą koordinavo VšĮ „Pasienio žuvys“.
Rezultatas džiugina ir pačius bendruomenės narius, ir visus Ventę aplankančius žmones.
Tautinę juostą, juosiančią kurėną, paprašyta nurišti garbaus amžiaus ventiškę Emiliją Kulėšienę – jos sūnus ir brolis negrįžo iš marių…
Paminklą pašventino Kintų katalikų parapijos klebonas Vytautas Tamašauskas, pabrėžęs, kad nuo šiol pamariškiai laiką galės skaičiuoti iki tol, kol nebuvo paminklo, ir nuo tada, kai čia galės pagerbti vandenų aukas. O jų yra šimtai, iš marių, upių negrįžusių prieš šimtmečius, prieš dešimtmečius, skaudžios lemties išsivedamų kone kasmet…
Paminklą palaimino ir Kintų evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis, priminęs, kad visi esame ko nors netekę. Bet dauguma turime bent kauburėlį, prie kurios ateiname mintimis pabūti su išėjusiais artimaisiais. Marių aukų artimieji tokio kauburėlio neturi, todėl akmeninis laivas, parplaukęs iš marių, liudys, kad tie artimieji liko kitame gyvenimo krante. Bet vis dėlto laivas mums, gyviesiems, simbolizuos gyvenimą, per kurį visi plaukiame ir niekada neprarandame vilties.
Gėles dės ir neringiškiai
Išskirtiniu įvykiu paminklo atidarymą pavadino ceremonijoje dalyvavęs Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis. Jis dėkojo ir idėjos autoriusi S.Sodoniui, ir ventiškiams, kurie ėmėsi šio svarbaus darbo ir puikiai jį įgyvendino.
Neringos meras Darius Jasaitis priminė legendą, kad dar milžinė Neringa stengėsi apsaugoti savo mylimąjį ir kitus žvejus nuo Neptūno rūstybės, todėl supylė jūroje smėlio juostą, kuri turėjo nuraminti vandenų jėgą. Deja, Kuršių nerija ne visada apsaugo marių žvejus nuo pražūties. Marios ir jūra nusineša ir ne vieno neringiškio gyvybes, todėl D.Jasaitis ventiškiams dėkojo ir neringiškių vardu. „Ir mes čia galėsime padėti gėlių“, – sakė meras.
Dėkojo visiems pagalbininkams
Kintų seniūnas Antanas Kližentis, dėkodamas paminklo statytojams, sakė, kad paminklas galbūt padės bent kiek sumažinti daugelio šeimų negyjančius širdžių skaudulius. Seniūno duomenimis, Kuršių marios per pastaruosius trisdešimt metų pasiglemžė ne mažiau dvidešimties gyvybių – vyrų, moterų, vaikų.
Ventės ir Šturmų bendruomenės pirmininkė A.Adomaitytė dėkojo svarbiausiems savo pagalbininkams – aktyviausiems bendruomenės nariams. Ji įteikė padėkos raštus tiems, kas padėjo pastatyti paminklą, sutvarkyti jo aplinką.
Po oficialiosios dalies akmeninio kurėno bortą nuklojo gėlės, žmonės degė atsineštas žvakes.
Ventės ir Šturmų bendruomenė pakvietė apsilankyti ir naujai suremontuotose bendruomenės patalpose, pažiūrėti S.Sodonio parengto videopasakojimo apie paminklo atsiradimo istoriją, paragauti garsiosios skaniosios ventiškių žuvienės.