Šiame muzikiniame spektaklyje vaidina didelis būrys visiems gerai pažįstamų scenos grandų: Andrius Bialobžeskis, Giedrius Arbačiauskas, Tadas Gryn, Egidijus Sipavičius, Šarūnas Januškevičius, Greta Šepliakovaitė-Bendžė, Miglė Polikevičiūtė, Eglė Ancevičiūtė ir kt.
Aktoriai apie spektaklį:
„Sidabrine gerve“ bei „Auksiniu scenos kryžiumi“ įvertintas aktorius Giedrius Arbačiauskas nedvejodamas sutiko vaidinti šiame muzikiniame spektaklyje: „Man svarbu scenoje perteikti savo gyvenimo patirtis, dar ir dar kartą atgaivinti sielos atmintį: kam verta skirti man duotą laiką…” Kūryboje televizijos filmų įgarsintojas, dainų autorius bei atlikėjas visada ieško nuoširdaus žmogiškumo, kito žmogaus požiūrio į jam svarbius klausimus ir vertybes, kūrybiško požiūrio į gyvenimą.”
Taipogi „Sidabrine gerve“ bei „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotas aktorius Andrius Bialobžeskis atnaujintame miuzikle nusprendė vaidinti dėl poeto R. Stankevičiaus eilių. „Rimvydas – mano bičiulis. Labai vertinu jo kūrybą“, – neslepia aktorius. Be to, Andrius prisipažino, kad ypač vertina tokius pasiūlymus ir galimybes, kuomet scenoje turi galimybę dainuoti. Kaip pats sako, vis dažniau jo gyvenime aktorystė darniai persipina su dainavimu.
A. Bialobžeskis atlieka Pranašo vaidmenį. „Ne, pranašu gyvenime savęs nelaikau, – juokiasi. Tačiau su amžiumi pastebiu, kad daug ką pradedu kitaip suprasti. Kitaip žvelgiu į meilę, į klaidas…“, – prisipažįsta žinomas vyras. Pasak aktoriaus, vaidyba muzikiniame spektaklyje „Pranašas. Kai iš meilės užsidega rankos” jį nuteikia meditatyviai, terapiškai.
Egidijus Sipavičius atliksiantis Pižono vaidmenį. Koks tai personažas? Dainininko žodžiais tariant, tai – savimyla, puošeiva, pasipūtėlis, semiantis iš gyvenimo viską tiesiog saujomis. Ir viską tik sau. Nesirūpinantis jį supančių žmonių jausmais, emocijomis. „Visiškai be jokios empatijos žmogus, tiesiog bjaurus tipas“, – priduria. O ar nėra sudėtinga vaidinti blogietį? Gal Egidijus įžvelgia ir kokių nors paralelių iš šio personažo ir savo gyvenimo? „Tokį personažą nėra sudėtinga vaidinti. Nes ryškius blogiečius ir beviltiškus geriečius, tokius itin ryškius personažus, visada yra lengviau vaidinti nei abejonių kamuojamą personą. Kažkada ir pats esu patyręs tokią egocentristinę būseną, kai visi tave myli, šlovina, sako, kad esi pats puikiausias, geriausias, gražiausias dainininkas. Ir tuomet labai lengva į visus aplinkui žiūrėti kaip į tau reikalingus ar nereikalingus asmenis. Tu gali drąsiai rinktis, nes pasiūla yra žiauriai didelė. Kažkada esu patyręs panašią būseną. Na, ir ačiū Dievui, kad iš jos išėjau, užteko sveiko proto“, – atvirauja pašnekovas.
Jaunosios kartos aktorius Šarūnas Januškevičius apie miuziklą: „Mane, kaip kūrėją, ši medžiaga intriguoja. Tai – tiksliausias žodis mano jausmams apibūdinti, gavus pasiūlymą kurti vaidmenį šiame miuzikle, pirmą kartą išgirdus dainas. Tai tikrai nėra eilinis, banalus, pramoginis „šokių pokių” miuziklas, kurio, rodos, tikiesi išgirdęs šio žanro pavadinimą. Čia – poetinis, mistinis, netiesmukas vyksmas. Čia kalbama esminėmis temomis – apie gyvenimą, mirtį, meilę, amžinąsias vertybes. Jokio „humoriuko” parazito, jokio sarkazmo ar ironijos šydelio, jokio nepatogumo būti atvira širdimi – to, kas taip dažnai kankina mūsų teatrinį laikmetį. O ir autoriai – rimti: Rimvydas Stankevičius (dainų tekstai) – pavasario poezijos lauretas, apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija) ir Rokas Radzevičius (muzika) . Visa tai įkvepia, kelia ne tik pagarbą, bet ir norą nenuvilti.Aktorius teigė, kad kadaise jam yra tekę klausytis ištraukų, aktorių skaitomų iš K. Gibrano „Pranašo“. Tačiau visą veikalą jis perskaitė tik pradėjęs repetuoti šį spektaklį. Šarūnas pastebi, kad originalusis „Pranašas“ tebuvo inspiracija R. Stankevičiaus tekstams – jis egzistuoja kažkur giliai šio muzikinio spektaklio šerdyje. Būtent poeto R. Stankevičiaus tekstai jį ir patraukė, sužadino norą įsilieti į šią kūrybinę komandą: „Kaip aktorius visada jaučiu didelę pagarbą geriems literatams. Pradėjau mąstyti, kaip gi juos (tuos tekstus) galėčiau suvaidinti, įkūnyti, kaip reikėtų su jais dirbti. Ką galėčiau sukurti? Tas iššūkis ir suintrigavo.”Ar nebuvo sudėtinga susigyventi su kuriamu personažu? Gal Šarūnas atrado ir kokių nors panašumų su juo iš savo asmeninio gyvenimo? „Sunku pasakyti. Aktorystė – tai tokia profesija, kurios procesas niekada tikrai nesibaigia. Net pasirodžius premjerai. Nepaisant profesionalumo lygio ar talento, vis tiek vieną dieną gali būti sunku vaidinti, kitą dieną gali susigyventi visiškai be jokios sąmoningos pastangos. O dėl panašumų – ne, negalėčiau pasakyti, jog tokių yra. Nei biografijoje, nei pačiame charakteryje. Apskritai, turbūt esu toks artistas, kurio „tipažas“ yra priešingas jo vidiniam pasauliui ar charakteriui”, – samprotavo Š. Januškevičius, išgarsėjęs televizjos projekte „Muzikinė kaukė” ir yra laimėjęs X faktorių.
Taipogi savo mintimis apie “Pranašą” dalinasi jaunosios kartos aktorė Miglė Polikevičiūtė, apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“. Miglė prisipažino iškart tarsi nujautusi, kad vaidyba muzikiniame spektaklyje bus prasmingas darbas, kuris atneš gražių „pranašysčių”. „Ir nesuklydau, jame labai labai gražūs dainų tekstai, gydantys širdį, keliantys grožio jausmą. Miglės įkūnijamas personažas jai pačiai labai mielas ir artimas. Netgi atradusi didelių panašumų su juo. „Kaip ir mano personažė – taip ir aš, darydama klaidas, vingiuodama gyvenimo labirintais aptikau, kad svarbiausia už viską yra meilė. Tyra, paprasta, graži. Ir ją svarbu branginti bei vertinti”, – įsitikinusi pašnekovė.
Muzikinę išpažintį – miuziklą „Pranašas. Kai iš meilės užsidega rankos” žiūrovai išvys lapkrio 18 d. Šilutės kultūros centre.
