Daugelį mūsų baugina senatvė, kai imame dvejoti, ar rasime savo vietą visuomenėje. Tačiau net ir sulaukę garbingo amžiaus galime likti naudingi visuomenei ir iš gyvenimo imti dar daugiau nei anksčiau.
Todėl vieni pagrindinių 2012-aisiais prasidėsiančių Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų tikslų – sudaryti sąlygas senjorams išlikti darbo rinkoje, padėti surasti prasmingo laisvo laiko leidimo būdų ir pasiūlyti aktyvios visuomeninės veiklos.
Geriausi vaistai – sveikas gyvenimo būdas ir užimtumas
Tikriausiai ne kartą teko girdėti pasakymą, kad „Europa sensta“? Jungtinės Tautos prognozuoja, kad 2025 m. daugiau nei 30 proc. Vakarų Europos gyventojų bus perkopę 60-ties metų ribą. Tuo tarpu Šiaurės Amerikoje vyresni nei 60 metų žmonės sudarys ketvirtadalį gyventojų, o Pietų Amerikoje tokių bus vos 15 proc.
Toli dairytis mums ir nereikia – užtenka panagrinėti kaip demografinė situacija keitėsi Lietuvoje. „Eurostato“ duomenimis, 2009 m. vaikų iki 14 metų Lietuvoje gyveno 7 proc. mažiau nei atgavus nepriklausomybę. Tuo tarpu 65-erių ir vyresnių gyventojų skaičius nuo nepriklausomybės atgavimo išaugo daugiau nei 5 proc.
Didėjant vyresnio amžiaus gyventojų skaičiui, vis dažniau tenka išgirsti kalbas apie senyvus žmonės kaip apie naštą dirbančiam jaunimui. Iš tiesų, vyresnio amžiaus žmonių vis daugėja, tačiau jie nebūtinai turi tapti ta našta.
Siekiant skatinti aktyvesnį senjorų gyvenimo būdą, artėjantys 2012 metai paskelbti Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais, per kuriuos šalys narės skatinamos įvairiomis priemonėmis suteikti vyresniems žmonėms galimybę visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, norintiems ir galintiems sudaryti sąlygas dirbti, suteikti galimybę užsiimti savanoriška veikla, sudaryti sąlygas vyresniems žmonėms gyventi savarankiškai, tam pritaikyti būstus, infrastruktūrą, IT priemones ir transportą.
Daug dėmesio bus skiriama visuomenei informuoti, parodyti aktyvius vyresnio amžiaus žmones bei skatinti visų lygmenų politikos formuotojus ir suinteresuotąsias šalis sudaryti geresnes sąlygas vyresniems žmonėms aktyviai gyventi.
Todėl Europos Komisija ragina šalių vyriausybes, regionų ir vietos valdžios institucijas, pilietinę visuomenę, darbdavių ir darbuotojų organizacijas konkrečių tikslų siekti dar 2011 m., kad 2012 m. jau būtų galima džiaugtis pasiektais rezultatais.
O šiems tikslams įgyvendinti Europos Sąjunga siūlo paramą užimtumo, visuomenės sveikatos, informacinės visuomenės, transporto, socialinės apsaugos politikos srityse.
Koks yra vyresnio amžiaus žmonių aktyvus gyvenimas?
Aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės neužsidaro namuose tarp keturių sienų, o aktyviai dalyvauja visuomenės gyvenime. Jie tai gali daryti dalydamiesi profesine patirtimi su jaunesniais, dalyvaudami visuomeniniuose judėjimuose, sveikai gyvendami.
Todėl labai svarbu sudaryti šiems žmonėms tinkamas sąlygas. Štai Čekijoje įtraukti pagyvenusius žmones į aktyvią veiklą rengiamasi per meną.
Rengiamas koncertinis turas, kuriame bus galima išgirsti jauną roko grupę, kūrinius atliekančią su specialiai sukurtu pagyvenusių žmonių choru. Koncertinis projektas apkeliaus 9 Čekijos miestus ir skelbs idėją, kad skirtingos kartos gali dirbti išvien.
Todėl ir Lietuvos regionai į senėjančios Europos iššūkį gali pažvelgti kaip į naują galimybę. Vis ilgiau gyvenantys ir daug metų išliekantys sveiki mūsų tėvai ir seneliai gali išlikti aktyvūs visuomenės nariai, tęsti darbą ir dalytis patirtimi, gyventi sveikesnį gyvenimą.
Tada galbūt išmesime iš galvos stereotipą, kad į pensiją išėjęs žmogus tėra našta visuomenei, ir atrasime kelią į kartų solidarumo palaikymą visuomenėje, kurioje taip sparčiai daugėja vyresnių žmonių.
Lietuvoje – sėkmingos aktyvių senjorų istorijos
Viena aktyviausių senjorų organizacijų Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, vienijanti pensinio amžiaus žmones, kurie nori išlikti savarankiški ir naudingi bendruomenių nariai. Pasinaudojus Europos Socialinio fondo teikiamas finansine parama, buvo siekiama padėti vyresnio amžiaus žmonėms išlikti darbo rinkoje. „Bočiai“ inicijavo mokymo programą, skirtą daugiabučių namų vadybininkams parengti.
Projektui, kuriame dalyvavo vyresni nei 50 metų žmonės, gavo daugiau nei 1,2 mln. litų finansavimą, o 56 valandų paskaitų ciklą išklausė 511 vyresnio amžiaus žmonių iš visos Lietuvos. Kursai vyko visoje Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Telšiuose, Tauragėje, Druskininkuose, Šilalėje, Utenoje.
Specialiai kursams buvo parengta ir teorinė medžiaga – 240 puslapių daugiabučių namų administratorių vadovas. Vien Vilniuje per šiuos kursus parengta apie 140 potencialių daugiabučių namų administratorių.
Ta pati „Bočių” sąjunga, prieš kelerius metus išmokiusi dirbti kompiuteriu beveik 2000 savo narių, gavo Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą naujam mokymo ciklui. Numatoma per trejus metus Lietuvos savivaldybėse apmokyti 3200 žmonių, vyresnių kaip 45 metai, daug dėmesio skirti pensininkams mokyti.
Mokymas vyks pagal bazinę ECDL kompiuterinio raštingumo programą, kurią baigę vyresni žmonės padidins konkurencingumą darbo rinkoje, o dirbantieji pakels kvalifikaciją.
Padidės jų galimybės ilgesnį laiką išlikti ekonomiškai aktyviems, o įgytos žinios pravers ir kasdien – ieškant informacijos, dalyvaujant socialiniuose tinkluose ar mokant mokesčius internetu.
Naudingos nuorodos:
Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metams skirta interneto svetainė: http://ec.europa.eu/social/ey2012.jsp
„Eurostato“ duomenys apie ES ir šalių kandidačių gyventojų struktūrą ir senėjimą: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Population_structure_and_ageing
Jungtinės Tautos apie pasaulio gyventojų senėjimą: http://www.un.org/esa/population/publications/worldageing19502050/
Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“: http://www.lietuvosbociai.lt/