Akvakultūros verslas gali koreguoti Savivaldybės strateginius ekonomikos plėtros planus

AKVAKULTURA 1Šilutės žemės ūkio mokyklos žuvininkystės praktinio mokymo centre pradėjusios veikti uždarosios akvakultūros sistemos jau kelia minčių, kad Savivaldybei gali tekti persvarstyti strateginius ekonomikos plėtros planus. Apie tai kalba minėto centro žuvies auginimo vadovas Jonas Dyglys su mokyklos Žemaičių Naumiesčio skyriaus vedėja Vilma Grigoniene bei praktinio mokymo vadovu Benediktu Klumbiu, kurie centre priėmė Seimo narį Artūrą Skardžių.
Susitikime aptarta ne tik uždarosios akvakultūros perspektyva, bet ir būtinybė sukurti panašią valstybės paramos sistemą žuvų augintojams, kaip dabar remiami pieno ir mėsos gamintojai.

J.Dyglio nuomone, uždarosios akvakultūros sistemos gali tapti ir smulkiu, ir vidutiniu verslu. Reikia, kad valstybė remtų tuos žmones, kurie keistų verslinę žvejybą ar perprodukcijos kamuojamus pieno ir mėsos ūkius į žuvies auginimą uždarosiose recirkuliacinėse sistemose.

Tapo gausiai lankomu centru

Žuvininkystės praktinio mokymo centre jau yra auginama apie 2,5 tonos dar nesuaugusių vaivorykštinių upėtakių, europinių šamų, eršketų, peledžių. Po dvejų metų, kai bus užpildytos visos turimos talpyklos, kasmet čia bus galima užauginti po 12 tonų žuvies.

Pasak skyriaus vedėjos V.Grigonienės, žuvininkystės praktinio mokymo centro atidarymo metu mokyklos direktoriaus Algimanto Abromaičio teiginiai, jog šis centras yra pastatytas ne Šilutei, bet visai Lietuvai, jau išsipildė. Centre edukacines pamokas veda rajono geografijos, biologijos mokytojai, atvyksta patirties pasisemti daug verslininkų, kurie planuoja kurti uždarosios akvakultūros verslus.

Planuoja atvykti ir grupė prancūzų pedagogų su savo moksleiviais, kurie nori čia – Žemaičių Naumiesčio centre vykdyti mokymus apie žuvies auginimą ir apdorojimą. Tai nestebina, nes, pasak V.Grigonienės, Šilutės žemės ūkio mokyklos žuvininkystės praktinio mokymo centre sukomplektuota pati naujausia ir moderniausia įranga.

V.Grigonienė sakė, kad siekiant populiarinti uždarosios akvakultūros verslą ir dirbtinai užaugintos žuvies produkcijos naudojimą, planuojama rengti ekskursijas ir šeimoms su vaikais.AKVAKULTURA

Žuvies neužtenka šalies poreikiams

Kalbėdamas su Seimo nariu A.Skardžiumi, J.Dyglys stebėjosi, kad uždarųjų akvakultūros sistemų verslui nėra numatyta jokia ES ir valstybės parama. Jo įsitikinimu, tą klaidą reikia skubiai taisyti, nes nemažai ūkininkų ar žvejų galėtų vystyti šį verslą, nes jo produkcija – pelninga.

J.Dyglio pateikti skaičiai įrodo, kad Lietuvoje užauginama vos dešimtoji dalis gyventojų suvartojamos žuvies produkcijos. Šiuo metu Lietuvoje tvenkiniuose ir uždarosiose akvakultūros sistemose per metus užauginama tik 4 tūkst. tonų žuvies, iš jų 3 tūkst. tonų – karpių. O Lietuvos verslo įmonės perdirba 100 tūkst. tonų žuvies, apie pusę šio kiekio yra skirta šalies vidaus vartojimui.

J.Dyglys vardijo Europos šalis, kurios suvartoja trigubai ir keturgubai daugiau žuvies, nei jos užsiaugina savo šalies akvakultūros sistemose – likusią dalį atsiveža iš Rytų ir Azijos šalių.

Jei Lietuva keistų akvakultūros verslo rėmimo sąlygas, J.Dyglio nuomone, galėtų užsiauginti bent savo poreikiams reikalingą žuvies kiekį.

Dabar mažai tikėtina, kad smulkus Lietuvos verslininkas, šiuo metu sumanęs auginti 5-6 tonas žuvies per metus, galėtų skirti apie 60 tūkst. eurų uždarųjų recirkuliacinių sistemų įrangai įsigyti. Verslo pradžiai tokia investicija, be abejonės, yra didelė.

Tačiau verslui įsisukus, iš žuvies auginimo recirkuliacinėse sistemose galima tikėtis apie 200 proc. pelningumo.

Seimo narys A.Skardžius susitikimo dalyviams dėkojo už konstruktyvius pasiūlymus. Jis sakė, kad turės atlikti nemažai „namų darbų“, jog Seimo Ekonomikos ir finansų komitete galėtų teikti svarstyti čia išgirstus pasiūlymus.