„Vabzdžių įgėlimams alergiškiems žmonėms dabar prasidėjo pats pavojingiausias metas. Nuo liepos pabaigos, kai prasideda uogų ir vaisių sezonas, širšių, vapsvų, bičių įgeltų žmonių gelbėti skubame ne mažiau kaip 5-6 kartus par savaitę. Tokios nelaimės tęsiasi iki pat rugsėjo pabaigos“, – perspėja Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus vyresnioji slaugytoja Alma Vendzelienė.
Prieš kelias dienas greitosios pagalbos automobilis nukaukė link miško, kur medikų pagalbos prireikė širšės įgeltam grybautojui.
„Džiaugiamės, kad pastaruoju metu skaudžiausių nelaimių dėl vabzdžių įgėlimų pavyksta išvengti. Spėjame medikamentais sustabdyti alergines reakcijas, nugabename pacientus į ligoninę. Tačiau pamenu prieš keletą metų ištikusių mirtinų atvejų, kai įgeltų žmonių nepavyko išgelbėti“, – sako A.Vendzelienė.
Pavojingiausias metas – iki spalio pradžios
Nors liepa buvo gerokai vėsi ir lietinga, tačiau tai nesumažino vabzdžių įgėlimų skaičiaus, nes jie aktyviausi, kai sunoksta uogos, kriaušės, obuoliai. Tad alergiški žmonės turi būti budrūs iki pat rugsėjo pabaigos – spalio pradžios.
Kai kurie žmonės žino šią savo sveikatos problemą ir labai saugosi pavojingų vabzdžių. Tačiau kartais ir žmogui, kuris niekada nesiskundė stipria alergija, vienas įkandimas gali sukelti gyvybei pavojingą reakciją.
Pasak A.Vendzelienės, net ir niekada alergijos nepatyręs žmogus, metams bėgant gali tapti jautrus vabzdžių nuodams. Kuris nors įgėlimas gali būti pirmasis didelės alerginės reakcijos signalas. Tokie pavojai žmones užklumpa visur: ir sode, ir miške, ir pievoje, ir netgi būnant kambaryje.
Po širšės, bitės, vapsvos, kamanės ar kito vabzdžio įgėlimo pajutę dusulį, galvos svaigimą, pykinimą, žmonės turi skubiai kviesti greitąją pagalbą.
Alergiški žmonės turi nešiotis adrenalino
Jei žmogus alergiškas, gali vystytis anafilaksinis šokas. Tuomet žmogus suglemba, gali sutrikti sąmonė, smarkiai krinta kraujo spaudimas, gresia mirtis. Nuodingi įgėlimai visada labai skausmingi, juos lydi paraudimas ir patinimas. Tai vadinama vietine reakcija. Jautresniems žmonėms gali išryškėti išplitusios arba viso kūno reakcijos, jos gali progresuoti ir sukelti kitus negalavimus. Tai – viso kūno dilgėlinė, dezorientacija, bendras silpnumas, virškinamojo trakto veiklos sutrikimai (pilvo pūtimas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas), mieguistumas, gimdos spazmai, dusulys, kosulys, šlapimo ir išmatų nelaikymas, kraujospūdžio kritimas, apalpimas.
Žmonėms, žinantiems, kad yra alergiški bičių, vapsvų, širšių įkandimams, būtina nešiotis švirkštą su adrenalinu.
Tačiau bet kurios išplitusios reakcijos atveju reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei tik po vabzdžio įgėlimo atsirado išbėrimų, patino veidas, pasunkėjo kvėpavimas, sunku ryti, svaigsta galva ar atsirado kitų negalavimų. Šie požymiai dažniausiai išryškėja praėjus kelioms minutėms ar valandai po įgėlimo.
Bet kai po vabzdžio įkandimo yra tik vietinės reakcijos, profesionalios pagalbos dažniausiai neprireikia. Nebent jei vietinė reakcija pasireiškia stipriu patinimu ir skausmu, trikdančiu darbingumą ir miegą, tai vertėtų kreiptis pagalbos į medikus.
Sveikatą sutrikdo ir nenuodingi vabzdžiai
Pavojingi sveikatai gali būti ne tik bičių, bet ir vapsvų, kamanių, širšių, skruzdėlių, uodų, mašalų, kitų vabzdžių įkandimai.
Nuodingi nariuotakojai suleidžia skausmingus nuodus. Jų įkandimai gali sukelti tokias ryškias alergines reakcijas, kaip anafilaksinis šokas.
Nenuodingi vabzdžiai sąlyginai mažiau pavojingi, bet ir jų įkandimai gali stipriai sudirginti odą, sukelti alergines reakcijas, be to, jie gali platinti užkrečiamąsias ligas.
Bet kuriuo atveju, jei po nariuotakojo įkandimo pakilo kūno temperatūra, atsirado galvos skausmai ar kiti bendro negalavimo požymiai, jei įkandimo vietoje – besiplečiantis paraudimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris suteiks profesionalią pagalbą.
Kaip saugotis?
Individualiai apsaugai prieš kandančius nenuodingus nariuotakojus (uodus) reikėtų naudoti repelentus – vabzdžius atbaidančias medžiagas. Jų gali būti įvairios konsistencijos ir sandaros, tai – aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai. Jais padengiama žmogaus oda, drabužiai, lovos ar užuolaidos. Efektyvumas ir veikimo trukmė priklauso nuo repelento rūšies, vabzdžių jautrumo jam, nuo naudojimo būdo, oro temperatūros, drėgmės, vėjo.
Deja, piktų nuodingų, kandančių ir geliančių vabzdžių (vapsvų, skruzdžių, širšių, bičių) repelentai neatbaido.
Lauke patartina prieš uodus naudoti žvakes, turinčias specialių aromatinių medžiagų. Patalpų apsaugai dar naudojamos insekticidus garinančios spiralės, ultragarsą ar ultravioletinius spindulius skleidžiančios lempos bei kitos priemonės.
Širšės dažniausiai sugelia žmones, kai pajudinamas jų lizdas. Per vasarą tie lizdai didėja, ir kuo jie didesni, kuo karštesnė diena, tuo aktyviau širšės gina lizdą. Kai kurių rūšių širšės lizdus daro žemėje, urveliuose, tad jas galima netyčia sutrikdyti ravint ar kasant. Kitų rūšių – medžių uoksuose, inkiluose, palėpėse ar pastatų plyšiuose.
„Jei lizdas jūsų namo teritorijoje, jį išardykite ar perkelkite kitur. Geriau, jei tai atliktų specialistai. Gamtoje aptikę širšių ar vapsvų lizdą, nekvėpuokite į tą pusę, – iškvepiamas šiltas oras irgi sukelia vabzdžių agresiją. Nemojuokite rankomis, venkite staigių judesių, kurie gąsdina ir erzina vabzdžius.
Vykdami į gamtą, kontroliuokite kvapus (maisto produktams ir gėrimams rekomenduotinos sandariai uždaromos talpos). Jei bitė ar širšė įskrido į mašiną, sustabdykite transporto priemonę saugioje vietoje ir atverkite visus langus, kad vabzdys galėtų išskristi. Nepalikite atvirų ąsotėlių, butelių, popierinių pakelių su gėrimais, kad į juos nepakliūtų bitės, vapsvos ar kiti geliantys vabzdžiai. Nenaudokite kvepalų, kvapnių muilų, kremų ir tonikų. Nesipuoškite blizgančiais papuošalais. Venkite ryškiaspalvių gėlėtų ir tamsių drabužių, šviesūs vienspalviai – vabzdžiams yra ne tokie patrauklūs“, – pataria specialistai.
Ką daryti, jei įgėlė?
Dažniausia nenuodingo nariuotakojo įkąstą ar įgeltą vietą žmogui niežti.
Įgėlus, pirmiausia reikia ištraukti geluonį, po to patartina nusiimti žiedus ir apyrankes (jei vabzdys įgėlė į plaštaką), kad jie neįsiveržtų į audinius, jei prasidės tinimas.
Reikia dezinfekuoti ir patepti įgėlimo vietą. Efektyviausi tepalai su antihistamininiais preparatais ir anestetikais. Tepalas su kortikosteroidais veikia lėčiau, bet jo veikimo efektas ilgesnis.
Skausmą, patinimą bei niežėjimą sumažinti gali ir namų priemonės – sodos, sutrinto pelyno, gysločio, petražolių ar svogūno košelės kompresai. Medikai tokiais atvejais siūlo ant pažeistos vietos dėti ledą, įsuktą į audinį, ir laikyti ne ilgiau kaip 15 min. Patartina naudoti vietinius anestetikus, analgetikus, antihistamininius ir priešuždegiminius preparatus.
Rašyti atsakymą