Alkoholis: pajamų šaltinis ir žudikas

alcohol-abuseNors šalies įstatymuose jau beveik du dešimtmečius deklaruojama nuostata, jog būtina mažinti alkoholio suvartojimą, realybė rodo priešingus poslinkius – Lietuvos gyventojai alkoholio suvartoja vis daugiau.

Apie tą problemą kalbėta rajono Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos ir Narkotikų kontrolės komisijos posėdžio metu.
Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus pateikė skaičių, kuriuos reikėtų vadinti sukrečiančia statistika.

Pajamas iš alkoholio atsveria jo žala

Alkoholio kontrolės įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 1995-aisiais, o šio įstatymo esmė – mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą.
Tačiau, pasak M.Bartkaus, skaičiai rodo, kad alkoholio Lietuvoje kasmet suvartojama vis daugiau: nuo 1995-ųjų šių gėrimų suvartojimo kreivė mūsų šalyje tik kyla, o tautiečių išgertų stipriųjų gėrimų kiekiai jau spėjo išaugti bene 6 kartus.

Kaip per tą laiką keitėsi gyventojų sveikatos būklė? Štai Valstybės psichikos sveikatos centro duomenimis, alkoholinių psichozių atvejų tik nuo 2011-ųjų iki 2012-ųjų metų padaugėjo 20 proc., 19 proc. per tą patį laiką išaugo sergamumas lėtiniu alkoholizmu. Fiksuojamas psichikos ir elgesio sutrikimų, alkoholinių kepenų ligų, alkoholinės kardiomiopatijos, lėtinio alkoholinio pankreatito ir kitų panašių ligų daugėjimas.

Daugiau girtuokliauja žemesnį išsilavinimą turintys ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Tai – silpnoji grandis.

Tuos, kas tvirtins, kad be alkoholio pramonės neturėtume milžiniškų įplaukų į biudžetą, turėtų sudominti dar du skaičiukai: 2011 metų duomenimis, etilo alkoholio akcizų mokesčiai šalies biudžetui davė 776 milijonus litų pajamų. Bet alkoholio vartojimo padaryta žala skaičiuojama beveik tokiomis pat sumomis – ji valstybėje tais metais siekė 720 milijonų litų. Į pastarąjį skaičių įskaičiuoti dėl alkoholio sergančių žmonių gydymo, apgirtusių asmenų padarytus nusikaltimus nagrinėjančių teisėsaugos pareigūnų darbo sąnaudos, mažėjančio girtuokliaujančiųjų produktyvumo ir kiti kaštai.

Savivaldybės gali daug

Pasak M.Bartkaus, alkoholio suvartojimo kreivės pikas buvo 2007-aisiais, kuomet Lietuvos ekonomika klestėjo: pinigų turėjo ne tik dirbantys, kaip niekada solidžios buvo net bedarbių ir socialinės pašalpos.

Tokiems neigiamiems pokyčiams mūsų šalyje yra sudarytos tiesiog puikios sąlygos. Lietuvoje iš viso šiuo metu yra išduotos 19 809 licencijos prekiauti alkoholiu, taip pat suteiktos dar 17 288 licencijos prekiauti tabako gaminiais.

Šilutėje alkoholiniais gėrimais gali prekiauti 231, o tabaku – 215 įmonių.

Gali būti, kad leidimais naudojasi ne visi juos išsiėmusieji, bet apie 70 proc. tų įmonių alkoholį tikrai pardavinėja.
Anor M.Bartkaus, nemažai alkoholio vartojimo mažinimo galimybių turi ir savivaldybės, nes kaip tik jos ir suteikia licencijas. Bet, aišku, girtavimo mažinimas – tikrai ne vienos kurios nors institucijos darbas.

Alkoholio galima gauti kaip niekad lengvai

Savivaldybės gali riboti alkoholio vartojimą nustatydama griežtesnę prekybos alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu tvarką. Sprendimą trumpinti prekybos laiką gali priimti rajono Taryba.

Šilutės policijos atstovas Audrius Lukošius įsitikinęs, jog reikėtų trumpinti alkoholio pardavinėjimo laiką duodant leidimus prekybai alkoholiniais gėrimais masinėse šventėse. Reikėtų tą prekybą baigti bent valandą iki šventės pabaigos.
„Dabar būna taip, kad prisipirkę „atsargų“ svaigalų mėgėjai švenčia kur kas ilgiau, o tada prasideda muštynės ir švenčių vietose, ir grįžus namo šeimose“, – sakė pareigūnas.

Prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, anot M.Bartkaus, apskritai galėtų būti trumpesnis, prekybos tvarkoje yra ir kitų taisytinų dalykų. Dabar įsigyti stipriųjų gėrimų galima nuo ryto 8 iki vakaro 22 valandos, tačiau baruose ir kavinėse jis pilstomas daug ilgiau. Taip yra todėl, kad šiose įstaigose prekiaujama iš atidarytų butelių – tą įstatymas leidžia.

Dėl tos pačios priežasties ir masinėse šventėse ilgiau prekiaujama, pavyzdžiui, pilstomu stipriu alumi.

„Alkoholio dabar galima gauti kaip niekada lengvai“, – mano M.Bartkus.

Reklamos uždraudimas būtų dar vienas tautos svaiginimosi mažinimo rezervas, o jei panaudotume visas minėtas galimybes, alkoholio prieinamumas gerokai sumažėtų, – įsitikinę visi posėdžio dalyviai.

Įstatyme apstu spragų

Dabar vis daugiau gaminama ir lengvų alkoholinių gėrimų – įvairių sidrų ir mixsų, kurių potencialūs vartotojai – jaunimas, paaugliai. Taip alkoholio pramonė ieško ir randa naujų vartotojų.

Posėdžio dalyviai pastebėjo, kad aludariai iš naujo pradeda 9,5 laipsnių stiprumo alaus gamybą.

Saugų vaikų globos namų direktorius Eugenijus Judeikis pasidalijo karčia pedagogų patirtimi. Anot direktoriaus, sunku suvaldyti vos 18 metų slenkstį peržengusius jaunuolius, kurie tuomet iš karto pasijunta visateisiais suaugusiaisiais. O pajutę laisvę ne tik patys girtuokliauja, bet ir perka alkoholinius gėrimus jaunesniems savo draugams.

Saugų vaikų globos namų vadovai dėl to jau parašė ne vieną pareiškimą policijai, ir E.Judeikis pasidžiaugė, kad pareigūnai atskubėjo per 10 minučių. Tai vienintelis išsigelbėjimas, nes girtuokliaujančius jaunuolius tramdyti bandančias auklėtojas jie nesikuklindami pasiunčia kuo toliau, mat jau yra pilnamečiai…

Policijos atstovas Audrius Lukošius pažadėjo, kad į pedagogų informaciją visada bus reaguojama kuo greičiau.
E.Judeikio nuomone, ir Lietuvoje turėtų būti draudžiama parduoti alkoholį jaunesniems nei 21-erių metų žmonėms. Nes 18-mečiai dar nėra subrendę tiek, kad galėtų atsakingai suvokti savo veiksmų pasekmes.

Be to, tie „mix’ai“, anot pedagogo, padaryti tokie skanūs, kad juos ragaujantys paaugliai nesunkiai pripranta ir greit tampa stiprių alkoholinių gėrimų vartotojais.

„Tą situaciją labai reikia valdyti“, – konstatavo E.Judeikis.

M.Bartkus irgi mano, kad jei gerti alkoholinius gėrimus būtų leidžiama tik nuo 21-erių, kaip yra kai kuriose kitose valstybėse, padėtis Lietuvoje pagerėtų.

Posėdžio dalyviai stebėjosi, kad, kaip bežiūrėtum, įstatyme spragų dar yra.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.