Per ištisus tris vasaros mėnesius rastume vos kelis savaitgalius, kuomet kurioje nors rajono seniūnijoje nevyktų šventės. Gegužės pabaigoje šių renginių maratoną pradėjęs Šilutės miesto gimtadienis estafetę perduoda Jonines, Onines ir kitokias gyvenviečių šventes rengiantiems sodiečiams, ne vienas renginys dar ir vidurvasarį drebina Šilutės padangę. Ir niekam ne paslaptis, kad beveik visuose juose alus liejasi laisvai…
Visgi policijos pareigūnai pastebi, kad šventėse mažiau matoma iki nugriuvimo prisivaišinusių piliečių, o dėl tos priežasties beveik nebebūna kruvinų muštynių. Vadinasi, po truputį išmokstame švęsti blaiviai, nors nemažai daliai mūsų tautiečių tokios viešos šventės vis dar yra kone „privalomos išgertuvės“.
Bet mūsų rajone jau yra pirmųjų blaivybės kregždžių – švenčių, kurių organizatoriai moko linksmintis blaiviai.
Policija laukia blaivių švenčių
Neabejotinai pagrindinė rajono šventė po Šilutės miesto gimtadienio yra Vainuto Joninės.
Tie, kas šiemet anksti pradėjo sukiotis Vainuto Joninėse, pastebėjo, jog pavakarę, kai aikštėje renginio pradžios laukė tik gera dešimtis žiūrovų, aplink sukiojosi keturiolika policijos pareigūnų.
„Pernai mūsų buvo dar daugiau – Joninėse budėjo net 18 pareigūnų“, – sakė visiems jiems vadovavęs Šilutės r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Alvydas Balandis.
Šilutės r. PK viršininkas Artūras Mikalauskas patvirtina, jog į šią Vainuto šventę visada siunčiamos didesnės pareigūnų pajėgos. „Neabejojame, kad dėl to šventė kasmet yra saugesnė, pastaraisiais metais joje nebeužfiksuojame rimtų incidentų“, – sako jis.
Kaip žinia, pastebėję viešoje vietoje stiprius alkoholinius gėrimus geriantį žmogų pareigūnai jį gali bausti iš karto, nes šventėse galima vartoti tik lengvus alkoholinius gėrimus. Prekyba taip pat leidžiama tik lengvais alkoholiniais gėrimais.
Bet įgudusi pareigūnų akis nesunkiai atskiria, kuris į šventę patraukęs sodietis ar sodietė maišeliuose nešasi ir stipresnio gėrimo. Pareigūnams tenka sudrausminti atsineštiniais gėrimais vaišintis pradėjusias grupeles.
Pasak A.Mikalausko, policininkai laikosi nuostatos neskubėti bausti, o pradžioje tik įspėti išgėrinėti pradėjusius žmones.
„Bandymų pažeisti įstatymus yra, bet kai paaiškiname žmonėms, kad taip elgtis negalima, dažniausiai tai padeda. Jie paslepia savo butelius ir daugiau jų nebetraukia. Todėl griebtis griežtesnių priemonių – rašyti protokolus – dažniausiai neprireikia“, – sako A.Mikalauskas.
Anot komisariato viršininko, optimizmo pareigūnams įkvepia tas faktas, kad nei pernai, nei šiemet Vainuto šventėse neužfiksuota muštynių nei didesnių incidentų, nors smulkesnių konfliktų neišvengta.
Visgi, policijos vadovo nuomone, šventėse dar yra perdaug alkoholio. Jis sako, jog pareigūnai laukia laiko, kai bent vienoje vasaros šventėje bus visai uždrausta prekiauti alkoholiu.
Kas tokios iniciatyvos turėtų imtis?
Policijos vadovas mano, kad jei kuri nors seniūnija parodytų pavyzdį, gal ir kitos ja pasektų. Tai po truputį mus visus pratintų prie kitokio gyvenimo būdo.
Gali spręsti pačios bendruomenės
Panašiai mano ir karą alkoholizmui Lietuvoje paskelbusių bei Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas pasiūliusių Valstiečių žaliųjų partijos lyderis Šilutėje Virgilijus Pozingis. Anot jo, kiekvienos bendruomenės valia apsispręsti, kaip švęsti – su alkoholiu ar be jo. Savivaldybė jokių nurodymų dėl to neduoda.
Tačiau, V.Pozingio nuomone, nėra tragedijos, jei šventėse galima įsigyti gero, nestipraus alaus. O apsisprendus švęsti blaiviai, tądien alkoholiu turėtų neprekiauti ir vietos parduotuvės. O jei tokio sprendimo nepriimta, prekybininkai aplink savo prekybos vietas turėtų paruošti pakankamai sėdimųjų vietų, kad žmogus galėtų kultūringai išgerti tą bokalą alaus.
V.Pozingis pripažįsta, kad bendruomenės kol kas nesiryžta tokiam žingsniui. Dažniausi motyvai: „į blaivią šventę neateis žmonės“, „be rėmėjų – prekybininkų nebus įmanoma surengti šventę“.
Bet V.Pozingis sako matantis didelius teigiamus poslinkius – palyginti su prieš dešimtmetį rengtomis šventėmis, dabar mūsų šventėse girtų vis mažiau. Jis sako ir pats nevengiantis įspėti tuos, kurie šventėse geria ne tam skirtose vietose, vaikščiodami ar jau yra pernelyg „prišventę“.
Pirmoji kregždė – ramutiškiai
Visgi pirmųjų blaivybės kregždžių rajone jau yra – jau 3 metai savo kaimo šventes blaiviai švenčia ramutiškiai.
Šio kaimo bendruomenės „Navata“ pirmininkė Lijana Jagintavičienė prisimena visada svajojusi apie blaivius pasibuvimus su saviškiais. Ir džiaugiasi, kad tokiam jos siūlymui pritarė bendruomenės taryba – jos nariai taip pat palaiko blaivų gyvenimo būdą.
„Kokį pavyzdį rodytume savo vaikams, jei girtautume šventėse? Juk jie viską mato ir kopijuoja mūsų gyvenseną“, – tokia ramutiškių nuostata.
L.Jagintavičienė sako, jog pradžioje jautė, kad idėja neleisti šventėje prekiauti alkoholiu kai kam pasirodė keistoka, ne vienas ir kritikuoti ėmėsi. Ir prekybininkus prisikviesti nebuvo lengva. Todėl organizuodama pernykštę šventę prekybininkams ji iškėlė sąlygą – prekiauti tik kokybišku ir brangiausiu alumi. Prisipažįsta įtarusi, kad šventės dalyviai tokio alaus beveik nepirks. Taip ir nutiko – pusės litro bokalas už maždaug 10 eurų ramutiškių nežavėjo.
„Užtat šiemet į kaimo šventę atėjo tie, kas tikrai nori ne prisigerti, o švęsti kultūringai, pabūti su bičiuliais ir pamatyti gerą koncertą“, – sako Ramučių bendruomenės pirmininkė. O tuos keletą žmogelių, kurie visgi pabandė šventėje šlaistytis su alumi rankose jau nebetvirtai stovėdami ant kojų, pirmininkė paprašė palikti šventę. Priešingu atveju pažadėjo iškviesti policijos ekipažą.
„Keista, bet jie neprieštaravo – greit dingo iš renginio“, – sako L.Jagintavičienė.
Nemato problemos ir naumiestiškiai
Vos vienas alumi prekiaujantis verslininkas būna garsiojoje Žemaičių Naumiesčio Dagotuvių šventėje. Šio krašto etnokultūros centro vadybininkė Adma Baltutienė sako, kad šis žmogus skiria Dagotuvių šventei itin solidžią paramą, be kurios šventė būtų tiesiog nyki, jeigu įvyktų iš viso. Todėl ir jo prekybai nepriešataraujama.
„Mūsų žmonės apie stiprius gėrimus iš viso nekalba, tik vienas kitas pasako: „Koks tas šašlykas be alaus būtų?“ Tad jeigu būtų kitų paramos šaltinių, atsisakytume ir to alaus“, – mano ilgametė rajono renginių organizatorė.
Naumiestiškiai irgi jau pastebėjo, jog ne alaus prisiplempti žmonės renkasi į šventes. Pagrindinis juos viliojantis faktorius yra programa ir ypač – vakaro koncerto atlikėjai.
Kita populiari Žemaičių Naumiesčio šventė – Sekminės – vyksta visiškai blaiviai. Sekminėse naumiestiškiai vaišina sūriais, ledais, saldainiais, o ištroškusiems parūpina… pieno ąsotį.
Apie blaivybę galvoja ir šilutiškiai
Daug įvairių renginių organizuojantis šilutiškis Vygantas Stoškus sako jau irgi pagalvojantis, jog jie galėtų vykti visai be alaus. Jau treti metai jo organizuojamame „Pramogadienyje“ alaus buvo tik pirmaisiais metais, o jo atsisakius, anot V.Stoškaus, niekas nė nepasigedo.
V.Stoškus sako galvojęs be alaus surengti ir šiemetinį Rusnės kantri festivalį. Bet paskutinė mintis visgi liko „dar tegu būna“. Priežastis – vėl ta pati: finansinė parama.
„Vienas prekeivis alumi sumoka tokią sumą, už kurią galima nusamdyti vieną grupę. Tad kaip gali nesiskaityti su tokiais pinigais, kai tos paramos ieškai visais įmanomais keliais“, – sakė pašnekovas.
Alaus buvo ir Šeimos dienos renginyje, kuris Rusnės padangę sudrebino liepos 25-ąją. Bet ateityje, pasak V.Stoškaus, blaivių renginių organizuos ir jis.
Beje, anot V.Stoškaus, neretai solidžių honorarų užsiprašo tik Lietuvos atlikėjai, tuo tarpu žymūs užsienio šalių muzikantai, kaip ir Šeimos dienoje bliuzo muzikos dozę dovanoję Keegan Mclnroe ir Matt Tedder iš JAV, pasitenkina minimaliausiu užmokesčiu.