Kelis šimtus jaunesnių ir vyresnių mokinukų suburianti ir visų jų jau seniai pamėgta Vainuto seniūnijos Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų centro organizuojama „Amatų stovykla 2018“ šiemet – Lietuvos 100-mečio metais išplėtė savo geografiją – nukeliavo ir į Katyčius.
Ne tik viso Šilutės rajono, bet ir gretimo Šilalės krašto jaunimas ir vėl turėjo galimybę pabandyti savo rankomis sukurti begalę gražių dalykų iš visai paprastų, kiekvienuose namuose randamų medžiagų: šiaudų, siūlų, popieriaus, medžio ir pan. O jiems padėjo gerai senuosius amatus išmanantys kraštiečiai – tautodailininkai, kultūros darbuotojai, liaudies menininkai.
Tokias stovyklas jau daug metų organizuojantys Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų centro darbuotojai džiaugiasi, kad net ir negaudami papildomo finansavimo sugebėjo į savo kasmetinį renginį sukviesti daugybę vaikų ir jaunuolių bei senolių amato paslapčių norinčių išmokti jų tėvų.
Katyčiuose – paskaita ir duonzupė
Šiemet birželio 12-ąją amatų stovykla startavo Katyčiuose, kurių kultūrinį gyvenimą irgi jau daug metų kuruoja Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų centras. Maždaug keturioms dešimtims katytiškių paskaitą, tema „Mažosios Lietuvos rinktinės juostos. Jų reikšmė, raštai, spalvos“ skaitė Pagėgių savivaldybėje esančio Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.
Vėliau prasidėjo edukaciniai užsiėmimai. Prie vytinių juostų audimo staklių visus norinčius pakvietė Jolanta Majienė, kaukių drožybos gudrybių ėmėsi mokyti Algimantas Valaitis. O Raisa Petrovienė pristatė kulinarinį šio krašto paveldą – gamino šiose apylinkėse kadaise buvusią itin populiarią „Duonzupę“.
Pasak edukatorės, šis valgis buvo labai populiarus Mažosios Lietuvos teritorijoje, jį valgė ir karštą, ir šaltą. Tik kiekvienuose namuose duonzupė buvo vis kitokia, priklausomai nuo to, turtinga ar varguolių šeima ją gamino. Turtinguose namuose duonzupėje buvo galima aptikti ir spirgų, o gausias šeimas turinčių vargšų namuose ji buvo visai skysta.
Mokėsi dekoravimo, pynimo, siuvinėjimo, audimo
Kitą dieną netilstantis šurmulys okupavo erdvų Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų kiemą. Čia prie tradicinio audimo staklių ir verpimo ratelio visus norinčiuosius pakvietė vainutiškė Aldona Misiulienė, o žinomą šio krašto muzikantą Kazį Budrį apstojo tie, kam magėjo savo rankomis pasigaminti kokį nors pučiamąjį muzikos instrumentą. Pats K.Budrys yra pagaminęs daugybę įvairių švilpynių ir didesnių pučiamųjų instrumentų, tad ir jaunuosius savojo krašto muzikos mylėtojus kasmet moko tokių, dar senovės piemenukų pamėgtų instrumentų gamybos paslapčių.
Netoliese savo riešinių mezgimo dirbtuvėlę įsirengė Darija Auškalnienė, tokias pamokėles šioje stovykloje vedanti irgi nebe pirmus metus. Kaip ir kasmet, jaunųjų siuvinėtojų su adata rankoje laukė bikavėniškė Valentina Vingienė. Nebe pirmus metus stovyklautojai turi galimybę išmokti ir pasigaminti gardėsius – saldainių gaminimo meno ir šiemet juos mokė Asta Norvaišienė.
Prie Jolantos Majienės stalo rikiavosi netradicinio audimo gudrybių išmokti norintys vaikai, o Nijolė Stanelienė, kaip ir kasmet, rodė pynimo iš šiaudelių subtilybes. Kartu su Daiva Dlugoborskiene vaikai mokėsi dekoravimo, o žinoma tautodailininkė, Salos informacijos ir etnokultūros centro direktorė Birutė Servienė mokė karpymo meno.
Visus, kuriems monotoniškas darbas kiek pabodo, į savo arkliuko traukiamą karietaitę kvietė ir Bikavėnų gatvelėmis pavėžėjo vietos kalvis Jonas Eglynas. Iš karietos išlipusių vaikų akys spindėjo – daugeliui jų tai buvo viena maloniausių vasaros pramogų.
Dalyvių vis daugiau
Į amatų stovyklą šiemet suvažiavo moksleiviai iš Vainuto gimnazijos, Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos, greta esančio Šilalės rajono Pajūrio globos namų, Juknaičių pagrindinės mokyklos. Iš viso čia suskaičiuota apie 160 jaunųjų smalsuolių ir juos mokiusių suaugusiųjų. Beje, šis skaičius vis dar auga, mat pernai bikavėniškių stovykloje buvo apie 150 dalyvių.
Visi, kas jau nebe pirmus metus dalyvauja bikavėniškių rengiamoje stvykloje, gerai žino, jog čia bus ir pamaitinti, o sočioji Vainuto seniūno Vitalijaus Mockaus verdama rūgštynių sriuba jau garsėja visoje apylinkėje. Ir šiemet seniūnas nepamiršo savo pažado – padedamas žinomų krašto virėjų Antaninos Girdžiuvienės ir Rimos Gečienės maišė didžiuliame katile savo sriubą, prie kurios iš anksto rikiavosi ilgiausia eilė norinčiųjų jos paragauti.
„Šiemet šiam renginiui negavome jokių papildomų lėšų, tad teko suktis savais – centro uždirbtais pinigais. Išsisukome“, – sako centro direktorė Marytė Matevičienė.
Direktorė neabejoja, kad ir kitais metais imsis organizuoti stovyklą, nes išvykdami ne vienas šiemetinis dalyvis jau klausė, ar galės atvykti kitąmet.
